„Nėra žodžių, galinčių perteikti visą įvykusios tragedijos mastą ir skausmą, – juk kalbame apie traumą, kurios padarinius jaučiame dar iki šiol. Bet yra keli dalykai, kuriuos būtinai turime įsisąmoninti, priimti į savo protus ir širdis“, – kalbėjo premjerė.

Vienas jų, pasak I. Šimonytės – jog Holokaustas yra ne tik žydų tautos tragedija, bet nelaimė, „nuskurdinusi ir apiplėšusi visą žmoniją“.

„Galime tik pasvajoti, kokiame pasaulyje gyventume, jei litvakų kultūra būtų galėjusi toliau klestėti, jei žuvusieji būtų turėję galimybę toliau kurti savo unikalius likimus“, – sakė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė teigė, kad kalbėdami apie Holokaustą patvirtiname, jog prisimename šią pamoką ir turime vilties, kad panašūs įvykiai nepasikartos.

Nėra žodžių, galinčių perteikti visą įvykusios tragedijos mastą ir skausmą, – juk kalbame apie traumą, kurios padarinius jaučiame dar iki šiol.

„Tikrai suprantu, koks sudėtingas uždavinys – apie įvykusią prieš 80 metų tragediją pasakoti jaunajai kartai. Jai tai gali atrodyti nerealus, dar vienas siaubo trileris. Todėl ypatingą svarbą įgauna Holokaustą išgyvenusių asmenų istorijos, empatijos ugdymas ir perspėjimas, kaip lengvai neapykanta susisuka lizdą žmogaus gyvenime. Džiaugiuosi, kad jums pavyksta, kad turite drąsos nuolat mokytis patys, kelti nepatogius klausimus – itin svarbu, kad tolerancijos ugdymas būtų ne tik svarbios informacijos perteikimas, bet ir tai, kas keičia jauno žmogaus asmenybę, ugdo brandesnį santykį su pasauliu ir kitais žmonėmis“, – sakė premjerė.

Ji dėkojo Tolerancijos centrų darbuotojams, besirūpinantiems atjautos, supratimo ugdymu ir neapykantos tirpdymu.

„Ačiū kiekvienam, nuolat primenančiam, kad kito unikalumas ir kitoniškumas yra vertingiausia dovana mums visiems. Dėkoju, kad netylite ir įgalinate kitus kalbėti atminties traumas gydančiais žodžiais“, – sakė I. Šimonytė.

„Tikiu, kad Holokausto tragedijos 80-metis nebus tik duoklė kalendoriui ir apie Holokaustą bus kalbama, tolerancija ugdoma taip pat ir toliau – tol, kol pagarba kito žmogaus orumui bei išskirtinumui taps mūsų savasties dalimi“, – teigė ji.

Renginyje dalyvavo apie 50 mokytojų iš mokyklų, kuriose veikia Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyva įsteigti Tolerancijos ugdymo centrai. Jie buvo pagrindiniai Holokausto aukų pagerbimo minėjimų organizatoriai šias metais, pranešė Vyriausybė.

Nuo birželio iki gruodžio įvairiuose šalies vietose vyko projektas „Atminties kelias 1941 – 2021“, skirtas paminėti Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo 80-ąsias metines.

Pirmosios eitynės į žydų žudynių vietą surengtos birželio 23 dieną Gargžduose, o baigiamasis renginys vyks gruodžio 9 dieną Telšiuose.

Tarptautinės komisijos duomenimis, per pusę metų įvyko 40 „Atminties kelio“ minėjimų.

Ministrės pirmininkės iniciatyva visoms gimnazijoms ir visiems Lietuvoje veikiantiems Tolerancijos ugdymo centrams bus padovanota šiemet Tarptautinės komisijos išleista Arūno Bubnio knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“.   

Lietuvoje iš maždaug 220 tūkst. iki Antrojo pasaulinio karo gyvenusių žydų per Holokaustą sunaikinta apie 200 tūkstančių.