„Reikia būti objektyviems. Mūsų sienos ilgis su Baltarusija siekia apie 700 kilometrų, su Rusija – 200 kilometrų. Taip, reikia pripažinti, kad tokių atsitiktinių skrydžių gali būti ir gali jie turėti tam tikrų pasekmių, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Deividas Matulionis. – Galvoti, kad visa arba didelė dalis kariuomenės budės aukšto parengties lygyje nuolat pasienyje, tai irgi nerealistiška.“
Šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pabrėžė, kad pagrindinė problema šiuo metu yra detekcinių pajėgumų trūkumas. Kita vertus, jis akcentavo, kad Lietuva jų siekia įsigyti.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, žemai skrendančių dronų aptikimui reikalingi radarai jau yra užsakyti, jie atvyks 2026–2028 metais, o iki 2030 metų yra planuojama sukurti pilną detekcijos ekosistemą, kuriai pernai nuspręsta skirti 500 mln. eurų.
Galvoti, kad visa arba didelė dalis kariuomenės budės aukšto parengties lygyje nuolat pasienyje, tai irgi nerealistiška.
„Šalia to dar yra vadinamos sonarinės detektavimo priemonės, kurias, kiek aš žinau, kariuomenė jau pradeda testuoti ir jos turėtų papildyti radarus. Ir neutralizavimo priemonių tikrai turime“, – kalbėjo jis.
BNS rašė, kad dronas ant Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito ankstų pirmadienio rytą, objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė.
Latvija ir Estija skelbia, kad trečiadienio naktį į jų oro erdvę taip pat įskrido bepiločiai orlaiviai.
Pareigūnų teigimu, visi trys dronai yra ukrainietiški, jie turėjo skristi į Rusiją, tačiau nuklydo nuo maršruto.
(be temos)
(be temos)