„Ko siekiame ir tai vienas iš pasikeitimų pastarojo meto, gal net reikėtų užsifiksuoti ir nacionalinio saugumo strategijoje, kad Lietuva su savo gynybos pramone turi būti pajėgi maksimalia užsitikrinti sau būtinomis kariavimui priemonėmis, kiek tai yra įmanoma“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

„Maksimaliai gamybos turi būti Lietuvoje, maksimaliai mes turime visko būti pajėgūs ir technologiškai pasidaryti, kiek įmanoma. Tai reiškia, kad tai turi būti ir įsigijimų metu numatyta, kiek Lietuvos pramonė jau dabar gali ar ateityje galės dalyvauti viena ar kita forma“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento patarėjo, gynybos pramonė yra svarbus strateginis sektorius, kuriam būtina sudaryti sąlygas plėtrai.

Lietuva su savo gynybos pramone turi būti pajėgi maksimalia užsitikrinti sau būtinomis kariavimui priemonėmis, kiek tai yra įmanoma.

„Dabar apie tai daug šnekame, bet visai neseniai prieš keletą metų tas visas sektorius buvo laikomas kaip nelabai geras, gražus, ir santykyje su bankais, santykiais su valstybėm. Lietuvoje dar visiškai iki šviežių pataisų gynybos pramonės įmonės negalėjo steigtis, pavyzdžiui, laisvosiose ekonominėse zonose, nes buvo laikoma, kad tai nėra sritis, kuri norime plėtoti. Situacija pasikeitė, sureglamentuokime ir pasakykime, kad tai yra tai, ko mes siekiame, kad šitas sektorius būtų priešakyje“, – teigė K. Budrys.

Pasak jo, gynybos pramonės įmonėms nebūtinas tiesioginis valstybės prisidėjimas sudarant ilgalaikius kontraktus ar įsipareigojant pirkti jų produkciją, pirmiausia siekiama pagalbos išplėtojant tam tikrus produktus ir lankstesnio reguliavimo.

„Lietuva gali sudaryti sąlygas, mes galime išplėtoti, mes galime būti lankstūs, reikia suvaldyti tam tiras rizikas, bet tai yra tai, ko mes siekiame“, – sakė K. Budrys.