Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė dalyvaus Prezidento rinkimuose. Apie tai ji pranešė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Iki šios dienos D.Grybauskaitė viešai nesakė, ar šiemet sieks tapti šalies vadove. Savaitės pradžioje buvo pranešta, kad ketvirtadienį eurokomisarė atvyks į Lietuvą ir praneš savo apsisprendimą, ar dalyvaus šalies vadovo rinkimuose.

Atskleidė politines pažiūras

Komisarė sakė savo kandidatūrą kelsianti savarankiškai, kaip laisva ir nepriklausoma Lietuvos pilietė.

„Man bus svarbi kiekvieno Lietuvos žmogaus parama ir būsiu dėkinga už savanorišką ir jungtinę Lietuvos žmonių, partijų, visuomeninių organizacijų ir kitų struktūrų organizacinę pagalbą", - sakė D.Grybauskaitė.

Ji teigė pasinaudosianti tų partijų ir organizacijų pagalba, „kurios norės dirbti ir bendradarbiauti ir pirmiausiai galvos apie Lietuvą, o ne apie valdžią ir pinigus“.

"Visada buvau ir išliksiu nesusaistyta ir laisva daryti sprendimus, kokius manysiu būsiant teisingus ir geriausius Lietuvai ir jos žmonėms“, - kalbėjo eurokomisarė.

Paklausta, kokios politinės pažiūros jai artimiausios, D.Grybauskaitė tvirtino, jog save priskirtų vidurio ir centro jėgoms, tačiau pabrėžė, kad Lietuvoje ribos tarp kairiaisiais ir dešiniaisiais save vadinančių politikų yra išsitrynusios.

„Lietuvoje yra labai sunku atskirti, kas yra kairieji, o kas dešinieji, nes kairieji gali elgtis kaip dešinieji ar atvirkščiai“, - ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.

Kalbėdama apie būsimus darbus, D.Grybauskaitė nurodė, kad jei taptų Prezidente, ji daugiau dėmesio skirtų vidaus politikai. Paklausta, ar nebijotų kritikuoti jai paramą pareiškusių konservatorių, D.Grybauskaitė sakė, kad dirbdama su Vyriausybe sieks išlikti objektyvi. „Norėsiu išlikti objektyvi ir Vyriausybę kritikuosiu tik tada, kai matysiu, kad to reikia“, - kalbėjo eurokomisarė.

Paprašyta įvardinti, kokių klaidų per savo karjerą yra padariusi, D.Grybauskaitė vengė atsakyti į šį klausimą. „Klaidų buvo, tačiau dėl jų nereikėjo gailėtis. Klaidos buvo smulkios ir nevertos dėmesio“, - tvirtino ji.

Spaudos konferencijoje eurokomisarė neišvengė ir klausimų apie seną jos pomėgį - Rytų kovos menus. Karatė juodąjį diržą turinti eurokomisarė sakė, kad anksčiau praktikuoti užsiėmimai dabar tampa savotiška gyvenimo filosofija. Ji tvirtino pastaraisiais metais laisvalaikį leidžianti gana įvairiai. „Dviratis, baseinas, pasivaikščiojimas, kelionės“, - pomėgius vardijo pretendentė į šalies vadovus.

Populiariausia apklausose

Buvusi finansų ministrė Algirdo Brazausko Vyriausybėje jau ilgą laiką yra populiariausias žmogus Lietuvos visuomenės apklausose. Vasario mėnesio apklausose ji daugiau nei 10 proc. lenkia Prezidentą Valdą Adamkų.

„Lietuvos ryte“ skelbtos vasario 5-8 dienomis atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, D.Grybauskaitę kaip geriausiai jų interesams atstovaujančią politikę nurodė 26 proc. apklaustųjų (21,1 proc. sausį), Prezidentą V.Adamkų - 14,5 proc. (23,1 proc. sausį).

Šalininkai sukūrė interneto svetainę

Eurokomisarei paremti jos gerbėjai yra sukūrę interneto svetainę. Portale uzgrybauskaite.lt politikę remiantys aktyvistai kvietė pasirašyti už D.Grybauskaitės dalyvavimą Prezidento rinkimuose. Ketvirtadienio 11 val. duomenimis, D.Grybauskaitę dalyvauti šalies vadovo rinkimuose savo parašais parėmė daugiau nei 2 tūkst. interneto lankytojų.

Minėtame portale kritikuojama dabartinė politinė sistema ir pasisakoma už naujoves. „Nenorime būti melu ir kyšiais grindžiamos politinės sistemos įkaitais. Pravėdinkime namus ir įsileiskime šviežio oro, - mums reikia švarios, drąsios, išmintingos ir teisingos alternatyvos, kuria gali būti tik sistemai nepriklausantis lyderis.

Savarankiškas, tvirtas, išmanantis ir politikos, ir ekonomikos dalykus bei pasirengęs pirmiausia rūpintis savo šalies piliečiais, o ne įvaizdžiais ar oligarchų pelnais. Toks, kaip Dalia Grybauskaitė - lyderė, kuria galima pasitikėti”, - skelbiama paramą politikei deklaruojančių asmenų sukurtoje svetainėje.

Joje kreipiamasi ir į galimą kandidatę dalyvauti prezidento rinkimuose. „Gerb. Dalia, kviečiame talkon - atverkime langus kartu - būkite mūsų, Lietuvos piliečių, lyderė ir dalyvaukite prezidento rinkimuose!!!”, - teigiama portale išspausdintame iniciatyvinės grupės kreipimęsi.

Kandidatai Prezidento rinkimuose

Apie savo apsisprendimą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose jau yra paskelbę keli kandidatai. Prezidentu sieks tapti Seimo Pirmininkas ir Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, buvusi žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, „Tvarkos ir teisingumo partijos“ narys Valentinas Mazuronis, leidėjas Algirdas Pilvelis.

Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas svarsto, ar dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Pirmadienį partijos valdyba nusprendė A.Zuoką kelti kandidatu į prezidentus, nors jis kol kas neatskleidžia, ar dalyvaus Prezidento rinkimuose. Pilietinės demokratijos partijos lyderis Algimantas Matulevičius taip pat svarsto, ar dalyvauti Prezidento rinkimuose.

Konservatorių partijos galimų kandidatų sąraše minimi europarlamentaras Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. A.Kubilius yra siūlęs paremti D. Grybauskaitės kandidatūrą, jei ji nuspręstų siekti šalies vadovo posto. Galutinį sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose konservatoriai turėtų priimti kovo 7 d. tarybos posėdyje.

Socialdemokratų partija dėl savo kandidato turėtų apsispręsti kovo pradžioje. Tarp šios partijos kandidatų minimi partijos garbės pirmininkas kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis bei buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Paraiškos - nuo šiandien

Pretendentų būti kandidatais prezidento rinkimuose dokumentus Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti nuo šiandien.

Kovo 13 d. bus paskutinė diena, kuomet partijos ir pavieniai asmenys gali pateikti dokumentus apie kandidatais į prezidentus siekiančius tapti asmenis.

Pretendentams, pateikusiems Vyriausiajai rinkimuų komisijai Lietuvos pilietybę patvirtinančius dokumentus, sumokėjusiems 5 vidutinių mėnesinio darbo užmokesčių dydžio (11 tūkst. 600 litų) užstatą ir kitus numatytus dokumentus ir VRK patikrinus, ar nėra aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į prezidentus, per 3 dienas bus išduoti parašų rinkimų lapai.

20 tūkst. Lietuvos piliečių, remiančių pretendento dalyvavimą prezidento rinkimuose, parašų VRK reikės patekti iki balandžio 2 dienos. Tačiau kaip yra pripažinęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas - reikalaujamas surinkti parašų skaičius yra gana didelis ir nemažai kandidatų atkrenta arba atsiima savo kandidatūras.

Pagal įstatymus, balandžio 17 d. VRK paskelbs kandidatais į prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą ir prasidės prezidento rinkimų agitacijos kampanija.
Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną. Jei prireiks antrojo rinkimų turo, jis planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.

D.Grybauskaitės biografija

Tautybė: lietuvė

Gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje

Išsilavinimas

1991 m. Džordžtauno universitetas (Vašingtonas)
Tarptautinių ekonominių santykių institutas
Speciali programa vadovams

1983 m. Leningrado A. Ždanovo universitetas
Specialybė - politinė ekonomija

Mokslo laipsnis: Socialinių mokslų daktarė

Diplomatinis rangas: Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė

Kalbos: lietuvių, anglų, rusų, lenkų, prancūzų

Darbo patirtis

Nuo 2004 m. - Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą
2001-2004 m. Lietuvos Respublikos finansų ministrė
2000-2001 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija: viceministrė
1999-2000 m. Lietuvos Respublikos finansų ministerija: viceministrė
1996-1999 m. Lietuvos Respublikos ambasada JAV: įgaliotoji ministrė
1994-1995 m. Lietuvos Respublikos misija prie Europos Sąjungos: nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė
1993-1994 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija: Ekonomikos departamento direktorė
1991-1993 m. Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministerija: Europos departamento direktorė
1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė: programų vadovė
1990-1991 m. Ekonomikos institutas: mokslinė sekretorė
1983-1990 m. Vilniaus aukštoji partinė mokykla: Žemės ūkio kabineto vedėja; Politinės ekonomijos katedros dėstytoja
1983 m. LTSR Mokslų Akademija: atsakingoji sekretorė
1976-1983 m. Leningrado kailių fabrikas"Rot-Front": darbininkė; laborantė
1975-1976 m. LTSR Valstybinė Filharmonija: Kadrų skyriaus inspektorė