Pirmasis Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kurį ji skaitys kovą arba balandį, bus labiau skirtas Lietuvos vystymosi perspektyvoms, o ne praėjusių metų įvykiams ar padėčiai konstatuoti.

Dalijasi idėjomis

Nors iki metinio pranešimo skaitymo dienos liko dar mažiausiai keli mėnesiai, prezidentūroje jau pradėta galvoti, koks jis galėtų būti.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys tikino, kad kol kas nėra "dėliojamos frazės ar tezės", kurios bus įtrauktos į būsimą D.Grybauskaitės metinį pranešimą. "Tačiau prezidentūroje jau esame šiek tiek kalbėję, apsitarę, pasidaliję viena kita idėja, koks jis maždaug galėtų būti", – sakė jis.

Konkretus metinio pranešimo formulavimo darbas prasidės artėjant jo skaitymo dienai, tai yra ne anksčiau kaip vasarį. "Dar net data nesuderinta. Šiais laikais viskas keičiasi kasdien, todėl naudingiau būtų konkretų pasiūlymų paketą, kuris bus išdėstytas metiniame pranešime, pradėti aptarinėti kuo mažiau likus iki paties pranešimo skaitymo Seime dienos. Bet tai netrukdo kol kas skirti dėmesio bendrai įsivaizduoti, koks tas metinis pranešimas turėtų būti", – teigė L.Balsys.

Pasak jo, Prezidentė yra leidusi suprasti, kad savo pirmajame metiniame pranešime norės kuo daugiau dėmesio skirti ne padėčiai konstatuoti ar praėjusių metų įvykiams išvardyti ir analizei, bet šalies vystymosi perspektyvoms, pasiūlymams, ką derėtų nuveikti per artimiausius kelerius metus. "Žinoma, padėties analizės neįmanoma išvengti, tačiau planuojama, kad didžioji dalis metinio pranešimo bus skirta perspektyviems pasiūlymams", – sakė atstovas spaudai.

Derins konkrečią datą

Neatmetama, kad konkrečiai kalbėti mėgstančios D.Grybauskaitės metinis pranešimas bus kiek trumpesnis, nei jos pirmtakų prezidento poste. Paprastai metinius pranešimus Seime valstybės vadovai skaitydavo nuo 45 minučių iki pusantros valandos.

Tikimasi, kad konkreti metinio pranešimo skaitymo data paaiškės vasarį, galbūt kovo pradžioje. Seimo pavasario sesija, per kurią bus išklausytas valstybės vadovės metinis pranešimas, prasidės kovo 10 d.

Iki šiol prezidentai metinius pranešimus skaitydavo Seimo plenariniuose posėdžiuose kovo pabaigoje arba balandį. Buvęs parlamento vadovas Česlovas Juršėnas norėjo pasiūlyti įstatymu įtvirtinti, kad šis pranešimas turi būti Seime perskaitytas ne vėliau kaip pirmą metų ketvirtį, tai yra iki kovo pabaigos. Tačiau iki šiol toks įstatyminis apribojimas nepriimtas, todėl konkreti metinio pranešimo skaitymo data priklauso nuo Seimo atstovų ir prezidentūros.

Metinis pranešimas paprastai skaitomas senojoje Seimo posėdžių salėje, pavadintoje Kovo 11-osios Akto vardu.

Konstitucinė pareiga

Konstitucijoje nurodoma, kad prezidentas "Seime daro metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką". Nuo pat 1993-iųjų tokie pranešimai buvo skaitomi iš pradžių prezidento Algirdo Brazausko, vėliau – Valdo Adamkaus.

Tik 2004 m. ši valstybės vadovo konstitucinė pareiga nebuvo įvykdyta. Į apkaltos proceso sūkurį patekęs tuometis prezidentas Rolandas Paksas taip ir neperskaitė metinio pranešimo.

Prezidentas V.Adamkus savo paskutinį metinį pranešimą perskaitė pernai balandį. Jame valstybės vadovas konstatavo moralios politikos ir pilietinės visuomenės stoką.

D.Grybauskaitė prisiekė ir prezidento pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 d.