Nenorėjusi prisistatyti kaunietė parodė sausainius, kurių norėjo paskanauti, tačiau vos išpakavus saldėsį jos dėmesį atkreipė tai, kad maistas ėmė judėti.

„Situacija iš tiesų yra nesmagi. Propaguoju sveiką gyvenseną, bet leidžiu sau pasimėgauti saldesniais kepiniais. Šventiniu laiku iš draugų gavau sausainių. Nemaloniai nustebino, kai atsidarius pakuotę, radau ten gyvių, įvairių kirmėlių“, – pasakojo ji.

Mergina taip išsigando, kad tuoj pat viską išmetė, dezinfekavo vietą, kur maistas buvo, ir svarsto, kad kuriam laikui skanėstų atsisakys.

„Anksčiau nebuvo tekę susidurti. Nemalonus įvykis. Kuriam laikui teks atsisakyti tokių įpročių ir nesilepinti“, – kalbėjo kaunietė.

LNK stop kadras.

Tokie radiniai, ypač saldumynuose, visiškai nestebina specialistų. Dabar jiems apsigyventi pas žmones namuose esą itin palankus metas, nes daug kas kaupia lentynose per šventes dovanų gautus saldumynus.

„Šokoladas, prieskoniai, riešutai, džiovinti vaisiai – produktai, kuriuos tenka išmesti. Ir psichologinei sveikatai tai gali turėti įtakos, nes nemalonu atsikąsti saldainį, kuriame buvo kirmėliukas“, – teigė „Dezinfos“ vadovė Margarita Kutkaitė.

Užkratą net nebūtina parsinešti iš parduotuvės, užtenka, kad pro langą įskristų kandis, kuris padėtų kiaušinėlį.

„Jas gali pernešti gyvūnai, paukščiai, graužikai, net ir patys žmonės per drabužius arba avalynę“, – sakė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Černiauskienė.

„Viena kandis padėjo 100 kiaušinėlių, išsirito 50 mergaičių, 50 berniukų. 50 mergaičių tapo mamomis ir dar 100 kiaušinėlių atsirado. Taip gali jos gali labai smarkiai plėstis“, – aiškino M. Kutkaitė.

Kenkėjų naikintojai prieš kelias dienas gavo video medžiagą, kai klientai kepiniuose rado gyvį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot specialistų, ne skraidantys parazitai pavojingi, o tie, kurie būna dar iki jiems pradedant skraidyti.

„Labiausiai matome kai jos skraidžioja prieš akis, bet tai jau yra suaugėlio stadija, kuomet ji ieško, kas apvaisins, arba ji jau apvaisinta ir ieško, kur padėti kiaušinėlius. Visą žalą daro iš kiaušinėlių išsiritusios lervos, nes jos maitinasi tais produktais, suka kokonus“, – kalbėjo „Dezinfos“ vadovė.

Jeigu atsirado kandžių, ir neaišku, iš kur jos, geriausia – maistą sudėti į tinkamą tarą ir stebėti. Kandys taip pat nemėgsta žemos temperatūros.

„Netinka maišelis, popierinis maišelis, nes lerva prasigriauš. Susidėti į atskirą stiklinę arba plastikinę tarą, sandariai užsidarančią“, – rekomendavo M. Kutkaitė.

O ką daryti, jeigu vis dėlto namo parsinešėte nesaugų, apkrėstą produktą?

„Biologai teigia, kad kandys bijo levandų, kėnių kvapo, todėl šių džiovintų augalų maišeliai arba eteriniais aliejais suvilgytas skudurėlis gali atbaidyti tokius kenkėjus“, – teigė E. Černiauskienė.

Maistinės kandys – rimtas ekonominis kenkėjas. JAV apskaičiuota, kad dėl maistinių kandžių ir kitų kenkėjų nuostoliai maisto pramonėje siekia milijardus dolerių per metus, o tai didina maisto švaistymą.

Visgi sveikatai didesnės žalos, net netyčia suvalgius užkrėstos produkcijos, nėra.