Tai numatančias Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisas įregistravo Seimo vicepirmininkė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė kartu su šios frakcijos kolegomis.

„Manau, kad tiems, kurie pateko į teisėsaugos akiratį dėl to, kad vartojo narkotikus, disponavo jais asmeniniais tikslais, pirmiausiai turėtų būti sudaryti sąlygos gydytis. Žmogaus ištraukimas iš narkotikų liūno turėtų būti pirmesnis įstatymo tikslas, nei jo nubaudimas. Gaila, kad praėjusią kadenciją šio tikslo buvo siekiama klaidingais būdais – bandant dekriminalizuoti disponavimą narkotikais. Mūsų pateiktas projektas palieka baudžiamąsias priemones už disponavimą narkotikais savo vartojimo reikmėms, tačiau tiems asmenims, kurie apsisprendžia gydytis, suteikia galimybę būti atleistiems nuo baudžiamojo persekiojimo. Tikime, kad toks modelis skatins jaunus žmones apsispręsti už savo gyvenimo būdo keitimą,“ – Eltai sakė projekto iniciatorė.

Jei Seimas pritartų siūlymams, nuo baudžiamosios atsakomybės galėtų būti atleistas tas asmuo, kuriam diagnozuota priklausomybė nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų – jei jis įtariamas neteisėtai gaminęs, perdirbęs, įgijęs, laikęs, gabenęs ar siuntęs narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Tačiau išvengti baudžiamosios atsakomybės jis galėtų tik tuo atveju, jei prisipažino daręs tokią nusikalstamą veiką ir savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą bei pradėjo priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų gydymą.

Tuo atveju, kai priklausomybė nediagnozuota ir nereikalingas gydymas, nuo baudžiamosios atsakomybės galėtų būti atleisti tie, kurie sutiko lankyti kursus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą.

Beje,  turintys teistumą arba padarę naują nusikalstamą veiką, negalėtų pasinaudoti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybe.

Pagal siūlomą projektą, jei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per vienerius metus padarė naują nusikalstamą veiką, nutraukė priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų gydymą arba nebaigė lankyti kursų apie jų vartojimo žalą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustotų galioti. Tokiu atveju būtų sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

A. Širinskienė: skatinimas gydytis būtų ilgalaikė investicija į žmogų

Seimo narių siūlomi pakeitimai išplėstų esantį reguliavimą, nes šiuo metu galiojančiame kodekse irgi yra numatyta tam tikra, bet ribota galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl disponavimo narkotikais.

Žmogaus ištraukimas iš narkotikų liūno turėtų būti pirmesnis įstatymo tikslas, nei jo nubaudimas.

Jei žmogus savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas narkotines ar psichotropines medžiagas, jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Parlamentarų duomenimis, tokių situacijų, kaip savanoriškas narkotinių medžiagų atidavimas, praktikoje iš esmės nepasitaiko. Dėl to, pasak įstatymo projekto autorių, esamos Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl atleidimo nuo atsakomybės taikomos labai retai ir jos praktiškai neveikia pagal paskirtį – t. y., neskatina priklausomybę turinčių asmenų kreiptis dėl gydymo.

Pasak A. Širinskienės, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo metu neprieinamas ir tiems, kurie buvo pagauti vartojantys narkotines medžiagas, o ne patys savanoriškai jas atnešė pareigūnams, arba kurie siuntėsi narkotines medžiagas nedideliais kiekiais asmeniniam vartojimui.

„Tokių yra dauguma. Dažniausiai tai jauni žmonės ar net paaugliai ir jie, jei yra pagaunami, neišvengia atsakomybės. Dažnam lieka teistumo žymė, kuri vėliau gali trukdyti siekti tam tikrų pareigų ir taip dar labiau paveikti jauno žmogaus gyvenimą. Tad skatinimas gydytis būtų ilgalaikė investicija į žmogų – gydydamasis jis ne tik išvengtų baudžiamojo kodekso numatytų pasekmių, bet ir turėtų didesnes galimybes toliau sėkmingai gyventi visuomenėje ir būti naudingu jos nariu“,– sako A. Širinskienė.

Siūloma, kad naujos kodeksų nuostatos įsigaliotų nuo  2026 metų.