„Turime pripažinti, kad matematikos, kitų dalykų pasiekimų skirtumai labai dideli. Vyresnių klasių mokinių matematikos, gamtos mokslų pasiekimai žemesni nei daugelio šalių, žemesni nei EBPO vidurkis. Nerimą kelia ir tai, kad nemaža dalis mokinių tikrai negerai jaučiasi mokykloje - kalbu apie klimatą mokyklose, santykius. Iššūkis, kuris nelengvai įveikiamas - didėjanti atskirtis švietime“, - atkreipė dėmesį ministrė.

Pasak J. Petrauskienės, socialinė, ekonominė atskirtis tai lemia tik iš dalies.

„Netolygumas tarp savivaldybių, netolygumas pačių savivaldybių viduje tarp skirtingų mokyklų irgi akivaizdus“, - sakė ministrė.

Pagrindinis žmogus, gebantis spręsti šias ir kitas švietimo problemas, J. Petrauskienės įsitikinimu, yra mokytojas.

„Mokytojų rengimo, profesinio ugdymo, apmokėjimo už darbą sistemos pertvarka yra viena esminių, pagrindinių pertvarkų švietime, nes faktai, kuriuos šiandien turime, kad per trejus metus padidėjo vyresnių nei 60 metų amžiaus mokytojų skaičius Lietuvoje, ir jų yra daugiau kaip 15 proc., bet sumažėjo trisdešimtmečių mokytojų skaičius, ir jų yra tik 3 proc. , rodo struktūrines problemas“, - konstatavo J. Petrauskienė, apžvelgdama, kas jau daroma ir numatoma padaryti ateityje sprendžiant šias problemas.

Kaip skelbė ELTA, antradienį Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre, vykstančioje konferencijoje „Pakeliui siekiant bendro tikslo - visos mokyklos geros!“ švietimo ir mokslo ministrė pristatė pastarųjų trejų metų švietimo būklės analizę ir pokyčius kuriant gerą mokyklą.

Švietimo bendruomenė diskutuos apie „kokybės krepšelį“, skirtą bendrojo ugdymo mokykloms, neformaliojo švietimo krepšelį, kalbės apie savivaldybių vaidmenį kuriant gerąją mokyklą.

Prognozė: sparčiausiai vaikų mažės Šiaurės Rytų Lietuvoje

Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo rajonų savivaldybėse vaikų skaičius sumažėjo daugiau nei penktadaliu - 22 proc., o šiek tiek augo (iki 6 proc.) tik Vilniuje, Vilniaus rajone ir Klaipėdos mieste, konstatuojama Švietimo būklės apžvalgoje 2018, kurią Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pristatė konferencijoje „Pakeliui siekiant bendro tikslo - visos mokyklos geros!“

Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Lietuvos demografinė situacija švietimo sistemai kelia nemenkų iššūkių. Prognostinis tyrimas atskleidė, kad 2022 m. pradžioje vaikų daugės tik didmiesčiuose, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse“ savivaldybėse ir kurortiniuose miestuose.

Prognozuojama, kad sparčiausiai vaikų mažės Šiaurės Rytų Lietuvos ir kai kuriose kitose savivaldybėse, tad jau dabar savivaldybėse būtina priimti sprendimus, kad ugdymo įstaigų tinklas ir švietimo paslaugos prisitaikytų prie demografinių pokyčių.

Mokinių skaičiaus kaita lemia ir mokytojų bei mokyklų skaičiaus kaitą. Tai dar labiau aštrina ir mokytojų pasiūlos ir paklausos disbalansą, kai kuriose savivaldybėse jų per daug, kai kur trūksta. Apžvalgoje konstatuojama, kad labiausiai trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų. 2017 m. jų stigo pusėje savivaldybių.

Prasta padėtis dėl mokytojų kvalifikacijos: 2017 m. reikiamos kvalifikacijos nebuvo įgiję net ketvirtadalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir penktadalis pagalbos mokiniui specialistų. Tačiau turima mokytojų kvalifikacija ne visada koreliuoja su mokinių pasiekimais. Pavyzdžiui, Zarasų, Kretingos, Švenčionių, Radviliškio, Skuodo rajonuose mokytojai turi aukštą kvalifikaciją, bet jų mokinių rezultatai prasti.

Lietuvos švietimo būklės apžvalgoje 2018 akcentuojama, kad Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka gana vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius - tokie pagrindiniai pastarųjų 3 metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę, kuri antradienį pristatyta savivaldybių atstovams.

Būklės apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad gerai mokykloje jaučiasi tik daugiau nei pusė mokinių, dideli ugdymo rezultatų skirtumai regionuose, skirtingose mokyklose, mokytojų kvalifikacija ir pasiekimai menkai koreliuoja, mokykloms trūksta gerų vadovų, finansavimo sistema savivaldybėse neefektyvi, daug lėšų tenka ūkiui ir administravimui. Mokinių pasiekimų skirtumai yra vieni didžiausių iš 72 EBPO PISA tyrimo šalių.

Analizėje akcentuojama, kad pavyko sustabdyti nuo 2001 m. trukusį pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimą. Tarptautiniame skaitymo gebėjimų tyrime PIRLS 2016 m. Lietuvos mokinių rezultatas yra aukštesnis už skalės vidurkį.

Pagerėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas. Savivaldybės, ypač regionuose, pritraukia daugiau vaikų panaudodamos mokyklų patalpas, kurios liko laisvos sumažėjus mokinių. Palyginti su EBPO šalimis, Lietuvoje darželius lankančių dvimečių yra daugiau (Lietuvoje 55 proc., EBPO 39,5 proc.).

„Geros mokyklos turėtų būti visur, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto, demografinės situacijos. Savivaldybių, kaip mokyklų savininkių, atsakomybė dėl savo regiono švietimo kokybės yra didelė. Ragintume savivaldybių politikus ir švietimo administratorius labiau analizuoti savo regiono švietimo būklę, pasilyginti su panašiomis savivaldybėmis ir ieškoti tinkamų priemonių, geros praktikos pavyzdžių švietimui tobulinti, orientuotis į kokybės užtikrinimą, atsisakyti inertiškumo ir konservatyvumo, efektyviau naudoti finansinius išteklius“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Kelia nerimą ir didėjanti socialinė atskirtis, kuri turi įtakos mokinių pasiekimams. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją - geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Kupiškio, Pakruojo, Joniškio, Biržų rajonų savivaldybėse, kuriose socialinis kontekstas prastesnis, pasiekiama palyginti aukštų mokinių pasiekimų. Šių savivaldybių pavyzdžiai patvirtina, kad tai galima sumažinti švietimo priemonėmis ir suteikti vaikams šansą į geresnę ateitį.

Kalbėdama apie tai, kaip spręsti kylančius iššūkius, švietimo ir mokslo ministrė minėjo įvedamą etatinį mokytojų užmokestį, naują mokyklų finansavimo modelį ir pradedančiojo mokytojo etatą, kuris leis padidinti jaunų mokytojų atlyginimą, prisidės prie profesijos patrauklumo. Tikimasi, kad pedagogų trūkumą regionuose mažins galimybė mokytojams tapti dviejų dalykų mokytojais.

„Pradėta esminė pedagogų rengimo pertvarka - šį rugsėjį pradeda veikti 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose“, - sakė J. Petrauskienė. Pradėtos 6 naujos pedagogų rengimo programos. Akcentuojamas mokyklų vadovų atsinaujinimas ir kuriamas jų rezervas.

Ministrės nuomone, skirtumus tarp savivaldybių ir mokyklų turėtų „nugludinti“ nuo rugsėjo įvedamas „kokybės krepšelis“ - papildomai skiriami 11 mln. eurų mokinių pasiekimams gerinti.

Labiau išplėtoti gamtamokslinį ugdymą, sudominti mokinius padės moderniomis priemonėmis aprūpinti STEAM centrai, kuriuos rengiasi įkurti 10 savivaldybių.

Iki 2020 m. numatoma atnaujinti visas ugdymo programas, įvesti kaupiamąjį balą ir vertinimą, mažinant brandos egzaminų svarbą, įdiegti visos dienos mokyklos modelį. Informatikos bus mokoma nuo pradinių klasių, plačiau įvedamas integralus gamtamokslinis ugdymas.

Prasčiausia ugdymo kokybė – 5-8 klasėse

Mokyklų išorinio vertinimo duomenys rodo, kad prasčiausia ugdymo kokybė yra 5-8 klasėse.

Antradienį švietimo konferencijoje pristatytoje Švietimo būklės apžvalgoje 2018 pateikti duomenys apie savivaldybių pavaldumo mokyklų, turinčių 5-8 klases, mokinių pasiekimus savivaldybėse.

Žemėlapyje „Mokyklų veiklos kokybė: ugdymo rezultatai 5-8 klasėse“ matyti, kad didžiausia aukštus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų dalis yra Molėtų (50 proc.) ir Utenos (42,9 proc.) rajonuose.

Didžiausia dalis žemus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų yra Švenčionių (40 proc.), Vilniaus (38,9 proc.) ir Ukmergės (38,5 proc.) rajonų savivaldybėse.

Net šešiolikoje savivaldybių iš viso nėra aukštus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų. Tai Kretingos, Skuodo, Rietavo, Šilalės, Šakių, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Kalvarijos, Varėnos, Elektrėnų, Širvintų, Zarasų, Visagino savivaldybės.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad tokį mokymosi nevienodumą mažinti padės rengiamas projektas „Kokybės krepšelis“. Projekto tikslinės grupės dvi - mokyklos, kurių geros mokyklos požymių raiška stipri, ir mokyklos, kurių geros mokyklos požymių raiška silpna. Pastarosios dvejiems mokslo metams gaus papildomą finansavimą, vadinamąjį kokybės krepšelį - tikslinių valstybės lėšų, skiriamų ugdymo kokybei gerinti. Silpnoms mokykloms taip pat bus teikiama konsultacinė pagalba.

Tikslinis finansavimas bus skiriamas būtent 5-8 klasių mokinių ugdymui gerinti. ŠMM numato, kad įgyvendinus „Kokybės krepšelio“ projektą, savivaldybėse mažės mokinių, kurių pasiekimų lygmuo yra žemas, ir daugės mokinių, kurių pasiekimų lygmuo yra aukštas.

Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, pernai 63 proc. šalies mokyklų visi mokiniai, baigdami pagrindinį ugdymą, pasiekė patenkinamą ar aukštesnį lietuvių kalbos pasiekimų lygmenį. Tačiau yra ir tokių mokyklų, kuriose patenkinamą pasiekimų lygmenį pavyksta pasiekti mažiau nei 10 proc. 5-8 klasių mokinių. 2017 metais Lietuvoje buvo dvi tokios mokyklos, nors 2014 metais nė vienos.

Nepatenkinamo lygio mokiniai teisiškai jau gali nutraukti mokymąsi. Tai reikštų, kad jie ugdymo sistemą paliktų neįgiję net minimalių gebėjimų, būtinų tolesniam gyvenimui.

Geros mokyklos bruožai

Tėvų nuomone, geros mokyklos bruožai yra saugumas mokykloje, gera emocinė aplinka ir geri mokytojai, parodė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) atlikta apklausa, pristatoma Švietimo būklės apžvalgoje 2018.

Nemažai daliai tėvų labai svarbu, kad mokykloje vyktų įdomios, šiuolaikiškos pamokos ir kad mokytojai bei vadovai atvirai bendrautų su tėvais.

Toks tėvų požiūris atitinka PISA tarptautinės tėvų apklausos rezultatus: renkantis mokyklą, tėvams daug svarbiau mokyklos saugumas, maloni emocinė aplinka nei mokyklos reputacija ar net mokymosi rezultatai.

Pradinių klasių mokinių tėvų požiūriu, gera mokykla visų pirma yra saugi, joje vyrauja gera emocinė aplinka, dirba geri mokytojai. Mažiau svarbu, kad mokykla pasižymėtų aukštais mokinių pasiekimais ir kitais rezultatais, nelabai rūpi ir mokyklos prestižas.

Kaip teigė kai kurie pradinukų tėvai, gera mokykla yra ta, kurioje moko jiems patinkanti pradinių klasių mokytoja, maža mokykla, kurioje mokosi tik pradinių klasių mokiniai, mokykla, turinti prailgintos darbo dienos grupę.

5-8 klasių tėvams itin svarbus mokyklos saugumas. Lyginant su kitais tėvais, jiems svarbiau, kad mokykla teiktų veiksmingą pagalbą įvairių poreikių mokiniams, mokytojai ir vadovai atvirai bendrautų su tėvais.

Pagrindinę mokyklą lankančių vaikų tėvams mažiau svarbi gera emocinė aplinka, estetinė, jauki, moderniai įrengta mokykla, iniciatyvūs mokyklos vadovai ar įdomios šiuolaikiškos pamokos.

9-10 klasių mokinių tėvai atsižvelgia į emocinę mokyklos aplinką, bet, kaip ir besimokančiųjų 11-12 klasėse, labai vertina aukštus mokinių egzaminų rezultatus, laimėjimus konkursuose, olimpiadose. 9-12 klasių mokinių tėvams, lyginant su kitais, svarbesnis ir mokyklos prestižas.

Tėvams, turintiems aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, lyginant su kitokio išsilavinimo tėvais, daug svarbesni geros mokyklos bruožai - gera emocinė mokyklos aplinka, įdomios ir šiuolaikiškos pamokos, aukšti mokinių laimėjimai konkursuose, egzaminų rezultatai ir popamokinių veiklų įvairovė.

Tėvams, kurių išsilavinimas vidurinis, svarbiau nei kitiems, kad mokykla būtų saugi.

Tėvams, kurių išsilavinimas pagrindinis, aktualiau nei kitiems, kad mokytojai ir mokyklos administracija atvirai bendrautų. Taip pat jie daugiau dėmesio teikia aplinkos estetiškumui, jaukumui, modernumui.

Saugumą mokykloje vertina visi tėvai, bet ypač tai akcentuoja miestelių ir kaimų gyventojai.

NMVA duomenimis, gera emocinė aplinka aktuali 58,4 proc., apklausos dalyvių, tokiai pačiai daliai svarbiausias saugumas.

Geri mokytojai yra prioritetas 49 proc. respondentų, įdomios šiuolaikiškos pamokos - 40,6 proc., atviras mokytojų ir vadovų bendravimas su tėvais - 33,7 proc. tėvų.

Iniciatyvūs, mokykla besirūpinantys vadovai svarbūs 27,3 proc. apklaustųjų, aukšti mokinių egzaminų rezultatai, pasiekimai konkursuose ir olimpiadose - 21,3 proc. Įvairią popamokinę veiklą akcentuoja 19,4 proc. tėvų.

Veiksminga pagalba skirtingų poreikių mokiniams aktuali 18,5 proc. apklaustųjų, estetiška, jauki, moderniai įrengta mokykla - 17,4 proc.

Apklausos duomenimis, mokyklos prestižas rūpi 6,6 proc. tėvų.