Profesinės sąjungos neatsisako ketinimų tęsti protesto akcijas prieš Vyriausybės vykdomą politiką, nes valdžia nė nesirengia vykdyti jų reikalavimų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad nors dialogas ir prasidėjo, jis pernelyg vangus, o valdžia neatsisako savo planų vykdyti visuomenėje prieštaringai vertinamą politiką.

– Praėjo daugiau kaip mėnuo nuo mitingo, kuriame kėlėte nemažai reikalavimų valdžiai. Atrodo, nei vienas jų neįvykdytas? – paklausė dienraštis A.Černiausko.

– Deja, taip. Maža to, išgirdome, kad tų reikalavimų nė nesirengiama vykdyti. Ketvirtadienį buvome susitikę su premjero atstovais, kurie faktiškai pasakė, kad nesiruošia su mumis derėtis ir nesiruošia priimti jokių sprendimų, kuriais tie reikalavimai būtų vykdomi.

Išskyrus tai, kad pataisytos kai kurios klaidos, padarytos praėjusių metų pabaigoje skubotai priimant mokesčių įstatymų pataisas, nieko daugiau nepadaryta. Kalbama ir apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. Bet tai viskas. Visi kiti reikalavimai tiesiog atmesti.

Mums buvo pasakyta, kad Vyriausybė vykdys tik tuos reikalavimus, kurie sutampa ir su jų programoje numatytais veiksmais. Nieko daugiau.

– Kaip vertinate vis naujus valdžios nepopuliarius pasiūlymus spręsti kai kurias socialines ar valstybės finansų problemas?

– Iš tikrųjų, valdžia nuolat pagąsdina naujais galimais sprendimais, pavyzdžiui, dėl nemokėjimo darbuotojams už įmonių prastovas arba dėl "Sodros" mokesčio ir pensinio amžiaus padidinimo. Visiems jiems negalime pritarti ir tikimės, kad tokie ir panašūs pasiūlymai pirmiausia bus suderinti ne valdančiosios koalicijos susirinkimuose, bet Trišalėje taryboje. Būtina pirmiausia rasti sutarimą su visais socialiniais partneriais, tik tuomet priiminėti įstatymus, kuriais tie sprendimai būtų įgyvendinti.

– Toks įspūdis, kad profesinės sąjungos aprimo, nors jų reikalavimai nevykdomi. Gal intensyviai ieškote bendros kalbos su valdžia, juk, regis, dialogas su ja yra prasidėjęs?

– Iš tikrųjų, po ano mitingo pajutome, kad pasikeitė valdžios požiūris. Tam tikras dialogas su mumis vis dėlto prasidėjo ir bent kurį laiką vyko. Tačiau ketvirtadienio susitikime su premjero atstovais supratome, kad vargu ar tą dialogą norima tęsti. Tai sukelia tam tikrų minčių apie būtinybę pasitarti, kad būtų pratęstos protesto akcijos.

Mes aiškiai pasakėme, kad sausio 16 d. rengiame tik pirmą savo protesto akciją, kad jų bus ir daugiau, jeigu reikalavimai nebus vykdomi. Neatsisakome savo ketinimų siekti rezultato per derybas, bet jeigu jos nevyks, protesto akcijos bus tęsiamos.

– Įskaitant ir įspėjamojo nacionalinio streiko organizavimą?

– Tai irgi įrašyta į mūsų priemonių planą.

– Kiek laiko duodate valdžiai atsitokėti?

– Jeigu per savaitę kitą nepamatysime jokio valdžios noro su mumis kalbėtis, tartis ir ieškoti sprendimų, rinksimės su kitų profesinių sąjungų atstovais ir žiūrėsime, ką daryti toliau.

– Tad pavasarį gali būti naujų protesto akcijų, įskaitant ir nacionalinį streiką?

– Gali būti. Bet gali ir nebūti. Viskas dabar Vyriausybės rankose. Jeigu ji norės kalbėtis ir ieškoti išeičių, netgi jeigu tai užtruks ne vieną mėnesį, tada jokių akcijų nebus.

Gresia kalėjimas

Riaušėmis virtusį mitingą prie Seimo organizavusios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkui Artūrui Černiauskui gali tekti mokėti baudą arba kurį laiką praleisti už grotų.

Trečiadienį Vilniaus apskrities 3-iajame policijos komisariate jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimų. Anot A.Černiausko, mitingo organizatoriai kaltinami tuo, jog nuo Seimo patraukę prie Vyriausybės su savimi nenusivedė žmonių, kurie vėliau sukėlė riaušes ir išdaužė Seimo pastato langus.

Šią administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinės Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas. Už pažeidimus, kuriais kaltinamas A.Černiauskas, teismas jam gali skirti nuo 500 iki 2000 litų dydžio baudą arba iki 30 parų arešto.

Profesinių sąjungų reikalavimai valdžiai

Didinti minimalų mėnesinį atlygį.

Stabdyti neapgalvotą mokesčių reformą.

Nenaikinti darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymo.

Nemažinti valstybės tarnybos pareiginio atlyginimo bazinio dydžio ir biudžetinio sektoriaus bazinio dydžio.

Nedidinti pridėtinės vertės mokesčių tarifų.

Apmokestinti nekilnojamąjį turtą, nustatant diferencijuotus tarifus pagal jo vertę ir paskirtį.

Nekurti naujų ministerijų.

Neskaidyti ir neprivatizuoti strateginių objektų.

Skaidrinti energetikos kainų struktūrą.

Skubotai neliberalizuoti darbo santykių.

Vykdyti aktyvų trišalį (valdžios, darbininkų ir darbdavių) socialinį dialogą.