Procesas – ilgas su sudėtingas

Rukloje esančio Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas sako, kad kilęs pirminis visuomenės pasipiktinimas ir baimės gerokai nuslūgo, ir lietuviai tolerantiškiau žvelgia į atvykusius pabėgėlius.

„Juolab, kad per tą laiką nebuvo jokių didelių incidentų. Nors baiminantis galimų nesklandumų Ruklos mietelyje buvo atkurta policijos nuovada, tačiau akivaizdu, kad gyvenamame ramiai“, – sakė R.Mikulėnas.

Tačiau tik 87 žmonės liko gyventi Lietuvoje, kiti išvyko į Vokietiją bei kitas Šengeno zonai priklausančias šalis. Kaip sakė R.Mikulėnas, dalis jų sugrįžo atgal į Lietuvą ir bando įsitvirtinti čia.

„Gavę leidimą gyventi Lietuvoje jie be suvaržymų gali keliauti į kitas Šengeno zonos erdves. Tačiau kai kurie, išvykę į Vokietiją, grįžo atgal“, – kalbėjo R.Mikulėnas.

Perkeltų asmenų integracijos procesas – ilgas ir sudėtingas, o jį labiausiai sunkina neigiamas gyventojų požiūris ieškant išsinuomoti gyvenamąjį būstą, menkos užsieniečių lietuvių kalbos žinios, kartais – pabėgėlių patirtos psichologinės traumos.

Pasak R.Mikulėno, nors pagal integracijos proceso tvarką būsto ir darbo turi ieškoti patys pabėgėliai, tačiau realybė – kiek kitokia.

„Jie vieni to padaryti negali, todėl reikia mūsų pagalbos. Tiek ieškant darbo, tiek išsinuomojant būstą. Keletas užsieniečių, Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojų pagalba, įdarbinti į Jonavos įmones „Baldai Jums“ ir audimo fabrike „A grupė“, darbdaviai jų darbu patenkinti“, – sakė R.Mikulėnas.

Dėmesys įvykiams Sirijoje

Tiesa, Pabėgėlių priėmimo centro vadovas įsitikinęs, kad jei žmogus nori – jis Lietuvoje ras darbo, ir įsitvirtins, tačiau tam reikia kantrybės ir laiko.

R.Mikulėnas pasakoja, kad yra ir daugiau gerųjų pavyzdžių – vienas Lietuvoje likęs siras, turėjęs tinkamą išsilavinimą, įsitvirtino ir dirba vienoje didelėje Lietuvos įmonėje, o jo žinios darbdavių – vertinamos.

Atvykusieji į Lietuvą – dažniausiai šeimos su vaikais, kuriuos bėgo nuo karo savo šalyje.

Žinias apie įvykius Sirijoje jie seka ir būdami Lietuvoje, juolab, kad šalyje likę nemažai jų artimųjų.

Neseniai pabėgėlių dėmesį prikaustė ir galimai įvykdyta cheminė ataka, o po jos – JAV ginkluotas atsakas.

Nors ne viena Lietuvoje gyvenanti pabėgėlių šeima sako, jog jų noras – grįžti gyventi į saugią tėvynę, šie žmonės puikiai supranta, kad artimiausiu laiku to padaryti nepavyks.

Mokosi vieni kitų kultūros

Skirtingi papročiai ir tradicijos – dar vienas pabėgėlių integracijos aspektas, o mokytis vieni kitų kultūros tenka tiek lietuviams, tiek sirams.

Todėl Pabėgėlių priėmimo centre nuolat minimos ir įvairios Lietuvoje švenčiamos šventės ar atmintinos dienos.

Svetimšaliai supažindinami ir su religinėmis šventėmis – Velykomis, Kalėdomis, taip pat Užgavėnėmis ir kitomis šventėmis.

Savo papročių jie nepamiršta ir būdami Lietuvoje. R.Mikulėnas pasakoja, kad kartą, neseniai į darbą priimtas centro budėtojas jam skambino net naktį, nesuprasdamas, kas vyksta centre.

„Jis sakė, kad naktį žmonės ėmė ruošti maistą ir centre – sujudimas. Tačiau tada kaip tik buvo Ramadano – musulmonų pasninko mėnesio pradžia. Taip, vieni kitų kultūros ir papročių turime mokytis visi“, – sakė Pabėgėlių priėmimo centro direktorius.

Suteikia būtiną pagalbą

Į Lietuvą perkėlus pabėgėlius, pirmąja jų stotele tampa Pabėgėlių priėmimo centras. Čia jiems sutvarkomi visi prieglobsčio dokumentai, patikrinama sveikata, jei reikia – teikiamos psichologo konsultacijos.

Centre atvykėliai pradeda mokytis ir lietuvių kalbos, o jų vaikai – lankyti vietos darželį ir mokyklą.

Po trijų pirmųjų integracijos mėnesių jie turi susirasti gyvenamąjį būstą ir apsigyventi savivaldybėse, tai – antrasis integracijos etapas.

Prieš prasidedant tolimesniam integracijos etapui savivaldybių teritorijose Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai deda dideles pastangas užsieniečius konsultuojant ir jiems tarpininkaujant būsto nuomos ir darbo paieškos klausimais. Į šį procesą yra įtraukiami ir Pabėgėlių priėmimo centro vykdomų projektų partneriai, kurie buvo atrinkti konkurso tvarka: Lietuvos raudonojo Kryžiaus draugija, Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir Klaipėdos m. socialinės paramos centras.