Lietuvos ypatingąjį archyvą pasiekė restauruoti partizanų dokumentai, rasti Raseinių rajone, Daugėliškių miške, šalia 1950 m. susprogdinto Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio. Neatmetama, kad tai – dalis pirmą kartą šioje vietoje prieš kelis dešimtmečius rastų partizanų archyvų.

Partizanų dokumentai buvo rasti sudėti į aprūdijusį metalinį konteinerį. Radinį aptiko Ariogalos gimnazijos jaunieji šauliai.

Dėžutėje buvo didžiausias Lietuvoje rastas partizanų dokumentų kiekis nuo 2000 metų. Sąmoningi moksleiviai nedvejodami perdavė radinį Genocido aukų muziejaus specialistams, o šie – Lietuvos ypatingajam archyvui. Tiesa, į laikraščius įvyniotuose ritinėliuose rastų dokumentų būklė buvo tragiška. Prano Gudyno restauravimo centro specialistai už 25 tūkst. eurų (gautų iš Kultūros tarybos) restauravo 550 lapų. Dokumentus susisteminus, suskaitmeninus ir pagaminus jų mikrofilmus, su jais galės susipažinti visi besidomintys Lietuvos istorija.

„Tarp dokumentų – daugiausia yra įvairūs Prisikėlimo apygardos karo lauko teismo sprendimai, liudininkų kvotos protokolai, nuosprendžiai. Taip pat yra Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio dokumentų, įsakymų, raportų, apdovanojimų lapų, atestacijos lapų ir taip pat yra Prisikėlimo apygardos štabo ūkinės veiklos dokumentai – ten fiksuota, kiek iš kokio kolūkio paimta grūdų, rekvizuota, kiek maisto produktų, daiktų, rūbų  paimta iš gyventojų“, – sakė archyvaras K. Remeika.

Dalies drėgmės pažeistų ir sutrupėjusių dokumentų restauruoti nebebuvo įmanoma, tačiau radinio vertė vis tiek didžiulė, nes užfiksuotų partizanų gyvenimo liudijimų išlikę gana mažai.

Anot Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojo, partizanų dokumentų išlikę pakankamai mažai – dalis dokumentų gal dar yra neatrastų, guli bidonuose kažkur miške, užkasti, dalis dokumentų žuvę negrįžtamai, nes žmonės, kurie saugojo tuos dokumentus, norėdami išvengti represijų, bijodami sovietinio saugumo, tiesiog juos sunaikino. Dalis dokumentų išliko įvairiose KGB bylose, bet apskritai jų nėra tiek daug ir todėl kiekvienas rastas dokumentas turi savo vertę, suteikia žinias apie laisvės gynėjų kovas.

Lietuvos ypatingajame archyve saugoma bene didžiausia Lietuvos partizanų dokumentų kolekcija. Joje – ir vienintelis Lietuvoje 1949-ais metais Laisvės kovų sąjūdžio pasirašytos vasario 16-osios deklaracijos egzempliorius, išlikęs Vytautu besivadinusio partizano Jono Žemaičio KGB baudžiamojoje byloje.