Pasak patarėjo, vokiečių ir prancūzų kalbos studijos bus įtrauktos į prioritetinių specializacijų sąrašą.

Remiantis šiuo modeliu, įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų pirmosios pakopos pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį bus išmokamos 300 eurų stipendijos.

„Prioritetinėmis pedagogikos krypties studijų programų specializacijomis laikomos tos, kurių pedagogų Lietuvos mokyklose itin trūksta. Siekiant patobulinti nuo 2020 metų Lietuvoje veikiančią pedagogines studijas skatinančią paramos sistemą, pakeistas jos modelis – nuo šių metų valstybės parama bus teikiama būtent tokiose prioritetinėse specializacijose besimokantiems studentams“, – nurodė D. Lukas.

Padidintas išmokas gaus tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus.

Likus metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, prioritetinių specializacijų pirmosios pakopos pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentai galės gauti stipendijas iki 500 eurų.

„Padidintas išmokas gaus tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato“, – teigė jis.

D. Lukas LRT radijui penktadienį pažymėjo, jog jei nuo kitų mokslo metų visi šeštokai rinktųsi vokiečių ir prancūzų kalbas, mokyklose trūktų apie 200 specialistų.

„Tam reikėtų papildomai mažiausiai 200 mokytojų. Puikiai suprantame, kad tai yra visiškai neįmanoma“, – sakė jis.

Anot jo, kilus diskusijoms dėl rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos atsisakymo mokyklose šiuo metu ministerija tokio varianto nesvarstanti.

„Užsiminta apie rusų kalbą ir, kad yra 800 rusų kalbos mokytojų pas mus. Jie, žinoma, yra nekalti, kad pasikeitė visuomenės požiūris į rusų kalbą, pasikeitė geopolitinė situacija. Mes galvojame apie tai, kad turėsime sudaryti sąlygas šiems mokytojams persikvalifikuoti, tapti mokytojais tų dalykų, kurių dabar trūksta mokyklose“, – LRT radijui tvirtino jis.

„Sprendimo apie tai, kad nebeliks visiškai mokyklose rusų kalbos, šiuo metu nėra“, – pridūrė patarėjas.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, jog rusų kalbos mokymas mokyklose šiandien nėra prioritetas ir daugiau dėmesio reikėtų skirti Europos Sąjungos valstybių oficialioms kalboms. Tą pačią dieną parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad mokyklos pačios turėtų apsispręsti dėl rusų kalbos pamokų vykdymo.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija anksčiau yra pranešusi apie planus nuo 2026–2027 mokslo metų mokyklose kaip antrąją užsienio kalbą leisti rinktis tik Europos Sąjungos šalių arba tų šalių, su kuriomis Latvija yra pasirašiusi tarpvyriausybines sutartis švietimo srityje. Į tokį sąrašą rusų kalba nepatektų.

Lietuvos švietimo ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių.

Lietuvoje mokyklose dirba 811 rusų kalbos, 299 vokiečių kalbos ir 120 prancūzų kalbos mokytojų.