Priimami ir neskiepyti

Pagal įstatymą priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina šešeri metai. Kaip pastebi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė, gali būti priimami ir anksčiau subrendę penkiamečiai, vaiko brandą įvertinus savivaldybių psichologinėms pedagoginėms tarnyboms.

Praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė 98 proc. šešiamečių, šiemet jų bus 556 daugiau.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui užginčijus ankstesnį sveikatos ministro įsakymą, į priešmokyklinio ugdymo grupes – kaip ir į kitas darželio grupes – šiemet bus priimami neskiepyti vaikai.

Užtikrinti tinkamą priešmokyklinukų priėmimą privalo savivaldybės. ŠMM iš jų nesulaukė jokių signalų, todėl manoma, kad viskam pasirengta tinkamai ir laiku.

Priešmokyklinės grupės gali veikti darželiuose, mokyklose, daugiafunkciuose centruose, kitose įstaigose, turinčiose šešiamečiams ugdyti pritaikytas patalpas.

"Priešmokyklinukui, gyvenančiam daugiau kaip 3 km nuo artimiausios priešmokyklinį ugdymą teikiančios įstaigos, savivaldybė turi garantuoti nemokamą pavėžėjimą mokykliniu transportu", – primena L.Jankauskienė.

Darbas ir ne visą dieną

Ugdymo įstaigos steigėjas gali nustatyti lanksčias priešmokyklinio ugdymo grupės darbo valandas – 4, 6, 8, 10 ar 12 valandų per dieną. Tiesa, valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Kitą dalį, ŠMM teigimu, dengia savivaldybė (jei ugdymo įstaiga yra savivaldybės) arba tėvai (jei įstaiga privati).

Mokesčiai už šešiamečių ugdymą tokie patys kaip ir už darželį. "Tėvai moka tik už vaikų maitinimą. Taip pat – jeigu steigėjas yra numatęs kitą papildomą mokestį, pavyzdžiui, ugdymo priemonėms įsigyti", – sako specialistė. Ji primena, kad savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos nuo jo gali būti atleidžiamos. Apie tai reikia pasiteirauti savo savivaldybėje. Jeigu ugdymas vyksta ilgiau nei keturias valandas per dieną, vaikui turi būti teikiamas maitinimas, sudaromos sąlygos poilsiui.

Priešmokyklinės ugdymo grupės sąraše gali būti ne daugiau kaip 20 vaikų. Grupė gali būti jungiama su ikimokyklinio ugdymo grupe, tačiau negali būti jungiama su pradine klase.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2016 "Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos, įvairiapusių raidos sutrikimų ar kompleksinę negalią vaikas, ugdomas integruotai, prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas ir grupės vaikų skaičius.

Programa – pagal amžių

L.Jankauskienė sklaido nuogąstavimus, kad mažiesiems gali būti per sunku. "Priešmokyklinio ugdymo programa nesudėtinga ir pritaikyta pagal amžių – 4–6 metų vaikai stebėdami, tyrinėdami ir žaisdami lavina savireguliaciją, mokosi tikslingo elgesio, susipažįsta su raidėmis, skaičiais. Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač – socialinė kompetencija", – pastebi specialistė.

Vaikai mokomi gebėjimų, kuriuos gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje – užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiški, padėti kitiems.

"Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma. Tokioje grupėje turi dirbti priešmokyklinio ugdymo pedagogas ir mokytojo padėjėjas", – primena ŠMM atstovė.

Ankstyvojo ugdymo nauda

Daugumoje Europos šalių šešerių metų ar net jaunesni vaikai privalo pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Vienose šalyse tokio amžiaus vaikai lanko pradinę mokyklą, kitose privalomai dalyvauja ankstyvajame ugdyme. Pastaruoju metu privalomo mokymosi amžių šalys yra linkusios ankstinti.

Anglijoje atliktas Veiksmingo ikimokyklinio ugdymo projektas buvo pirmas Europoje didelis nacionalinės imties tęstinis tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti ankstyvojo ugdymo įtaką vaikų nuo 3 iki 7 metų amžiaus raidai (intelektinei ir socialinei). Šiame tyrime dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. 3–4 metų vaikų, pradėjusių lankyti ikimokyklines įstaigas, jų tėvai. Tyrime buvo domimasi namų aplinka, ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, kurias vaikai lankė. Buvo renkami duomenys ir apie vaikus, prižiūrimus namuose, ir visai neugdomus ar mažai ugdomus pagal ankstyvojo ugdymo programas. Duomenys buvo renkami iki vaikams pradedant lankyti pradinę mokyklą (iki 5 metų).

Lyginant vaikų, lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ir vaikų, kurie buvo ugdomi namuose, raidą paaiškėjo, kad ankstesnis mokyklinis startas lemia spartesnę intelektinę ir socialinę raidą, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas pagerina vaiko pažintinius gebėjimus, socialinę elgseną, didina savarankiškumą, lavina gebėjimą susikaupti, bendradarbiauti ir bendrauti su bendraamžiais.

Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas itin naudingas vaikams, augantiems nepalankiomis sąlygomis, ypač jei jie lanko centrus, į kuriuos susirenka vaikai iš įvairios socialinės aplinkos. Vaikų, lankiusių ugdymo įstaigas iki pradedant lankyti mokyklą, pasiekimai pradedant mokytis pradinėje mokykloje buvo geresni nei nelankiusių, ir dėl to jiems buvo lengviau mokytis. Vaikų, kurie nebuvo ugdomi ar buvo ugdomi trumpai, pažintiniai ir socialiniai gebėjimai jiems pradedant lankyti mokyklą buvo prastesni. Vis dėlto vaikų pažanga priklausė nuo konkrečios ugdymo įstaigos.

Tyrimo duomenys parodė, kad vaikų vystymuisi ir pažangai labai svarbi ugdymo įstaigų veiklos kokybė, personalo kvalifikacija, veiksmingi ugdymo metodai. Ypač naudingas ankstyvasis ugdymas ugdymo įstaigose, kurias lanko įvairūs vaikai. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad ikimokyklinis ugdymas gali būti veiksminga intervencinė priemonė tenkinant vaikų, ypač labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, specialiuosius ugdymosi poreikius ir įveikiant ugdymosi sunkumus.