– Sakykite, kodėl reikia peržiūrėti tvarką, kurios privalo laikytis statybininkai?

– Kaip teigia projektų autoriai, gavome daug skundų iš gyventojų dėl to, kad dažnai po darbų pabaigos keliai arba teritorija lieka nesutvarkyti. Gali atsitikti nelaimių, purvas gali išsinešioti, įvykti eismo įvykis. Yra buvę atvejų, kai maži akmenukai išdaužė automobilių langus. Tai buvo tokių pasiūlymų ir tas projektas pateiktas būtent tam, kad patikslinti tą punktą, kuris sako, kad pasibaigus darbams, bet neapibrėžia, kada pasibaigia – ar po kelių mėnesių, ar į dienos pabaigą. Projekto autoriai siūlo tai patikslinti.

– Bet ar tvarkoje numatyta, kaip bus tikrinama, ar tik atsižvelgiama į skundus?

– Tai iš tikrųjų mes turim nuolat kelius prižiūrinčius asmenis. Tarkim, Seniūnijos seniūnai atsakingi už viešos infrastruktūros priežiūrą, jie yra šeimininkai tos teritorijos, turėtų reaguoti iškart pastebėjus tokius nusižengimus.

– Bet ne tik apie kelius eina kalba? Šaligatviai, tvoros, nežinau, šiukšlės, kas daugiau?

– Apie viską ten kalbam. Iš tikrųjų švaros taisyklės apima ne tik būtent kelių sutvarkymą, bet ir tylos laikymąsi. Tai ten jau įsijungia ir viešoji tvarka. Dėl žolės pjovimo, labai daug ko, kas yra šitos taisyklėse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip suprantu, didelių diskusijų dėl juos nėra, taryba vieninga?

– Taip, patikimo stadijoje, ką teko girdėti, iš esmės pritarta. Buvo galbūt tokių klausimų, ar tai nesustatys statybos, ar tai bus patogu statytojams ar kitiems asmenims, kurie negali šiuo metu sutvarkyti kelio. Tai rengiant tą tvarką, berašant išvadą mes pažiūrėsime, užklausime partnerių ir greičiausiai gausim pritarimą.

Apie tai, ką apie Vilniaus rajono savivaldybės ruošiamą tvarką mano statybininkai LNK žurnalistė klausė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo Daliaus Gedvilo.

–  Ar labai sudėtinga ne pabaigus projektą susitvarkyti aplinką ir statybų vietą, o kasdien?

– Iš tikrųjų, darbo kultūros turime mokytis dar daug, kadangi mūsų kaimynai, Skandinavijos valstybių statybininkai, iš tikrųjų demonstruoja daug aukštesnį darbų kultūros lygį. Ir manau, kad tie rangovai, kurie yra padirbėję tose valstybėse, grįžę į Lietuvą demonstruoja visai kitą darbų organizavimo tvarką, darbų kultūrą. Ir aš manau, kad mokytis turime ir čia dar daug kur galime tobulėti.

– O kaip nors tokia tvarka, reikalavimas, prievolė susitvarkyti kasdieną pabrangintų patį projektą?

– Reikia pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Teisės aktuose statybos įstatymas reglamentuoja, kad prieš pradedant statybos darbus turėtų būti paruošiamas technologijos projektas. Technologijos projektas anksčiau vadinosi darbų organizavimo projektu ir būtent tame projekte reikia numatyti ne tiktai, kaip įgyvendinsi statybos pačius procesus, bet tuo pačiu, kaip savo teritoriją tvarkysi, kaip apsaugosi gretimybes nuo dulkių, nuo triukšmo, nuo kito kažkokio pažeidimo. Ir manau, kad jeigu technologijos projektas yra padarytas atsakingai, apgalvotai, tai neturėtų kilti problemų, kad pasibaigus darbo dienai kažkas lieka nesutvarkyta arba į miesto gatves išvažiuoja purvini sunkvežimiai. Paprastai daugybė priemonių numatoma technologijos projekte.

Yra buvę atvejų, kai maži akmenukai išdaužė automobilių langus.

– Jei kalbėtume apie individualius statytojus, apie individualių namų, rajonų plėtotojus, tai ten vis tiek gal daugiau tvarkos?

– Jeigu stato visą mikrorajoną kažkoks nekilnojimo turto vystytojas, tai pirma klaida, kurią mes pastebime – statybos leidimo, išdavimo dokumentacijoj nematome generalinio rangovo. Atsidarę infostatybos dokumentų visą paketą, mes nerandame, kad būtų įrašyta, kad generalinis rangovas yra kokia bendrovė X. Paprasčiausiai nurodyta, kad toks plėtotojas ir rangovas. Rangovai keičiasi ir kada nenurodomas generalinis rangovas, paprastai nėra atsakomybės nei už aplinką, nei už darbų organizavimą, darbų saugą, teritorijos aptvėrimą. Ir daugybę kitokių dalykų lieka už paraštės. Aš manau, kad pirmiausia turėtų atsirasti reikalavimas, kad kiekvienoj statybvietėj būtų nurodytas generalinis rangovas.

– Jeigu namą stato Antanas Antanaitis...

– Tai mes, statybininkų asociacija, ir sakome, kad jeigu nėra generalinio rangovo, tai būtent tas fizinis asmuo, kuris nepasamdė generalinio rangovo, tampa ne tik užsakovu statytojui, bet tuo pačiu generalinio rangovo funkcijos ir atsakomybės jam yra deleguojamos.