„Atitempiau bačkas su vandeniu, išpyliau 80 litrų vandens, bet nepadėjo. Papūtė stiprus vėjas, vėliau gaisrininkai sakė, kad taip būna gaisro metu, vėjas buvo labai stiprus ir nuo vagonėlio ugnis metėsi ant namo. Kai jau užsidegė siena ir sprogo langas, aš supratau, kad viskas, mes jau nesusitvarkysim. Pradėjau gelbėti viska, ką galiu“, – KK2 laidai šį antradienio vakarą, 19.30 val. liūdnai pasakos Konstantinas Deriuginas.

Šeima džiaugiasi, kad pavyko išgelbėti tvartą su gyvuliais – apie 10 karvių, keletą avių ir ožkų, būrį vištų, šunį ir oranžinį katiną. Gaisro metu namuose buvo tėtis ir šeši vaikučiai. Mama su septyniomis atžalomis šventes sutiko Maskvoje pas gimines. Laimė, Konstantinas Visagine turi mažą dviejų kambarių butuką. Į jį, iškart po gaisro, vidury nakties ir atvažiavo su vaikais.

Aš jums sąžiningai pasakysiu, man Lietuvos tauta dabar kaip gimtoji tauta po viso šito. Aš pirmą kartą pagalvojau, kad aš dabar savo gimtinėje esu.

Konstantinas su šeima į Lietuvą atsikraustė iš Rusijos. Įsikūrė Driškūnų kaime. Truputį ūkininkavo, dirbo, susirado draugų. Džiaugėsi gyvenimu Lietuvoje. Dabar viskas sugriuvo. Penkiolikos asmenų šeima gyvena mažame butelyje. Vienoje lovoje turi tilpti visi Deriuginų vaikai. Per pusryčius virtuvėje visi netelpa. Vien kiek vietos užima trys skalbimo mašinos, kurios dėl gausios šeimos drabužių veikia beveik kiaurą parą.

Deriuginų šeima nelaimėje nebuvo palikta viena. Išgirdę apie daugiavaikės šeimos nelaimę padėti suskubo ir kaimynai, ir visai nepažįstami žmonės. Konstantinui ir vaikams geradariai pridovanojo ir reikalingų daiktų, ir maisto.

„Žmonės ateina ir patys padeda tvartą statyti. Mes, sako, norim jums padėti. Kažkas padovanojo skalbimo mašiną, viena šeima nupirko boilerį, kad bute vandenį karštą turėtumėm. Aš jums sąžiningai pasakysiu, man Lietuvos tauta dabar kaip gimtoji tauta po viso šito. Aš pirmą kartą pagalvojau, kad aš dabar savo gimtinėje esu“, – susijaudinęs kalbėjo Konstantinas.

Deriuginų šeima Lietuvoje atsidūrė atsitiktinai. 2013 metais pagal Maskvos mero Lužkovo siuntimą atvyko paatostogauti. Konstantinui labai patiko Lietuvos gamta. Ir šeima apsisprendė – apsigyvenam čia. Rusijoje Konstantino šeimai lengva nebuvo. Deriuginai – krikščionys baptistai. Rusijoje dėl savo tikėjimo sulaukė ir patyčių, ir persekiojimo. O Lietuvoje – jų skirtybės, kaip sako šeimos tėvas, niekam nerūpi. O kai Konstantinas išmoks sklandžiai kalbėti lietuviškai – išvis jausis kaip savas.

Visa Deriuginų šeimos istorija – KK2 laidoje šį antradienio vakarą, 19.30 val., per LNK.