„Tikėtina, kad Rusijos programišiai sieks daryti įtaką Lietuvoje vyksiantiems rinkimams“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime.

Ataskaitoje teigiama, kad pastaruoju metu „Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimai“.

Lietuvos tarnybos atkreipė dėmesį, kad Maskva kitose šalyse rinkimų rezultatus siekė paveikti „skleidžiant dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, vykdant kibernetines operacijas“.

Tikėtina, kad Rusijos programišiai sieks daryti įtaką Lietuvoje vyksiantiems rinkimams.

„Tikėtina, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijose“, – rašoma dokumente.

Rusija pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidento rinkimus.

Lietuvos piliečiai naują prezidentą rinks kitų metų gegužę. 2019 metais taip pat vyks savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai.

Pernai žvalgyba skelbė, kad dėl 2016 metų Seimo rinkimų Rusijos žvalgybos tarnybos ypač stengėsi rinkti informaciją apie vidaus politikos procesus, o Rusijos teritorijoje verbavo net ir žvalgybinių galimybių neturinčius Lietuvos gyventojus, tačiau apie kišimąsi į vykusius rinkimus nebuvo užsiminta.

Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos žvalgyba pagrindine grėsme nacionaliniam saugumui įvardijo agresyvią Rusijos politiką.

Šiųmetiniame vertinime nurodoma, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.

Anot žvalgybos institucijų, nors Rusijos gynybos biudžetas pernai mažėjo, Maskva išlaiko didžiausią savo pranašumą – greitą pajėgų generavimą ir sprendimų priėmimą.

Dokumente teigiama, kad suprasdama NATO karinį pranašumą Rusija siekia Aljanso „vidinės dezintegracijos“.

Elektroninį balsavimą vertina skeptiškai

Valstybės saugumo departamentas (VSD) skeptiškai vertina elektroninio balsavimo įvedimo galimybę, sako departamento vadovas Darius Jauniškis.

„Aš pasakysiu labai atvirai, kol kas VSD (elektroninį balsavimą – BNS) vertinam pakankamai skeptiškai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė D. Jauniškis.

„Mums reikėtų labai rimtai investuoti į savo IT technologijas ir apsaugos priemones. Tada, kai įsitikiname, kad jos visiškai apsaugotos nuo pažeidžiamumo, galėtumėme kalbėti apie elektroninį balsavimą“, – minėtame kontekste vertindamas elektroninio balsavimo įvedimą sakė VSD vadovas.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Remigijus Baltrėnas teigė, kad „Rusijos kibernetiniai pajėgumai daryti įtaką kibernetinėj erdvėj yra tikrai nemaži“.

„Šitoj vietoj mes turime labai gerai įvertinti, ar mes pajėgūs užtikrinti nepažeidžiamumą“, – sakė AOTD vadovas.

Į klausimą, kaip rengiamasi atremti galimas kibernetines atakas rinkimų laikotarpiu, R. Baltrėnas atsakė, jog tuo rūpinasi Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

„Tai būtų viena iš pagrindinių priemonių užtikrinant, kad valstybinės įstaigos laikosi nustatytų kibernetinio saugumo procedūrų ir atitinkamai kibernetinio saugumo įranga yra moderni, kad galėtų užtikrinti pirmąją gynybos sieną“, – sakė AOTD vadovas.

Elektroninio balsavimo įvedimas yra įrašytas Vyriausybės programoje ir Seimui jau perduotas projektas, kuris duotų pradžią sukurti balsavimo internetu sistemą.

Tarp taikinių – buvę KGB agentai

Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją, pirmadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba.

„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime.

VSD vadovas Darius Jauniškis sako, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius.

„Nepamirškime, kad yra ir besiliustravusių žmonių, kurie yra prisipažinę, jie irgi gali būti veikiami to paties darinio, naudojant ir traukiant senus failus“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė D. Jauniškis.

Konkrečių faktų jis teigė negalįs atskleisti, tačiau užsiminė, jog VSD yra žinoma ir apie šantažuojamus asmenis, kurie yra nuslėpę savo bendradarbiavimą su KGB.

„Tokių atvejų mes žinome ir yra net tokių, kurie nėra prisipažinę. Ir kai paklausia, jie pasako: o ką, aš turėjau?“ – kalbėjo VSD vadovas.

Paklaustas, kodėl tokie neprisipažinusieji ir žinomi Lietuvos tarnyboms asmenys nėra paviešinti, D. Jauniškis atsakė, kad tokie KGB praeitį nuslėpę žmonės bus viešinami.

„Be abejo, bus viešinami ir ateityje, o aš kviečiu, kad tie, kurie turi tokių nuodėmių visada gali ateiti ir prisipažinti“, – ragino D. Jauniškis.

Saugumo vadovo teigimu, kontroliuoti tokio pobūdžio grėsmes yra sudėtinga, nes nėra žinoma, kokios apimties informaciją apie buvusius KGB bendradarbius ar agentus Lietuvoje saugo Rusija.

„Mano galva, liustracijos procesas Lietuvoje nebuvo pakankamai sklandus, labai sudėtinga, nes daug bylų buvo išvežta į Rusiją ir lieka tam tikrų nežinomųjų, kurių mes šiandieną nelabai galėtume kontroliuoti. Todėl, kad tiesiog nežinome, kiek Rusijoje dar medžiagos likę ir kokie žmonės gali būti šantažuojami“, – sakė D. Jauniškis.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

Šantažas ir provokacijos

Grėsmių vertinime taip pat pažymima, ypač dažni Rusijos saugumo tarnybų taikiniai – į Rusiją dažnai keliaujantys verslininkai, kiti piliečiai, kurie gali būti pažeidžiami šantažuojant, pavyzdžiui, dėl nemokamų mokesčių ar nuslėptos jautrios asmeninės informacijos.

Itin pažeidžiami į Rusiją keliaujantys ar ten dirbantys Lietuvos piliečiai, kurie nenorėtų viešinti tam tikros asmeninės informacijos – dėl priklausomybių, kraštutinių polinkių, praeities įvykių.

„Itin pažeidžiami į Rusiją keliaujantys ar ten dirbantys Lietuvos piliečiai, kurie nenorėtų viešinti tam tikros asmeninės informacijos – dėl priklausomybių, kraštutinių polinkių, praeities įvykių. Ar yra pažeidę teisės aktus – gabenę kontrabandą, naudojosi nelegaliomis paslaugomis, nemoka mokesčių, klastoja dokumentus, palaiko santykius su kriminaliniu pasauliu“, – teigiama Lietuvos žvalgybų dokumente.

Rusijos tarnybos siekia „medžioti“ ir šioje šalyje besilankančius ar dirbančius Lietuvos diplomatus, teisėsaugos ir valstybės institucijų tarnautojus, kitus piliečius, kurie gali turėti politinių ir verslo ryšių.

Lietuvos pareigūnai teigia matantys tendenciją, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos domisi net ir didesnių žvalgybinių galimybių ar prieigos prie įslaptintos informacijos neturinčiais Lietuvos piliečiais, kurie į Rusiją vyksta asmeniniais tikslais.

„Rusijos žvalgybos tarnybos tokius asmenis naudoja ne tik informacijai rinkti, bet ir kitai žvalgybos veiklai, pavyzdžiui, propagandai skleisti arba ryšiui tarp žvalgybos tarnybų ir jų užverbuotų asmenų palaikyti“, – teigiama grėsmių vertinime.

Pasienis – išskirtinio aktyvumo zona

Su Rusija besiribojantys Lietuvos pasienio rajonai – išskirtinio Rusijos žvalgybos tarnybų aktyvumo zona, teigia VSD.

Atkreipiamas dėmesys, kad Federalinio saugumo tarnybos (FSB) Pasienio tarnyba nėra Vakarų valstybėse įprastas pasienio apsaugos funkcijas vykdanti institucija – ji yra ne tik saugumo, kontržvalgybos ir žvalgybos funkcijas vykdančios FSB dalis, bet ir turi savo uždavinius Lietuvoje.

„FSB Pasienio tarnybos Kaliningrado valdybos žvalgybos padalinių darbuotojai reguliariai ieško taikinių tarp į Kaliningradą vykstančių Lietuvos piliečių, kuria verbavimo situacijas, pavyzdžiui, ieško pažeidimų vizų ar kelionės dokumentuose, formuoja agentūrinį tinklą Lietuvos pasienio rajonuose, vykdo žvalgybą prieš Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybą“, – rašoma VSD ir karinės žvalgybos dokumente.

Aktyvūs FSB veiksmai trukdo plėtoti kai kuriuos abiems valstybėms naudingus bendradarbiavimo projektus.

Vienas tokių pavyzdžių – ES remiama Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa.

„FSB ieško taikinių tarp į programos renginius Kaliningrado srityje vykstančių piliečių. (...) FSB veiksmai apsunkina programos projektų įgyvendinimą ir trukdo palaikyti kaimynyste grįstus santykius“, – teigia Lietuvos pareigūnai.

Trečdalis diplomatų – susiję su tarnybomis

Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas – Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR), Generalinio štabo Vyriausiąją valdybą (GRU) ir Federalinę saugumo tarnybą (FSB) – domina nevieša informacija apie Lietuvos pozicijas ES, NATO, santykius su NVS valstybėmis.

Taip pat siekiama gauti duomenų apie Lietuvos užsienio politikos formuotojus, vidaus politiką ir santykius tarp valdžios institucijų, apie partijų ir politikų nuostatas Rusijos atžvilgiu, santykių su Rusija gerinimu suinetresuotus Lietuvos verslininkus.

Žvalgybos darbuotojai prisidengia ne tik įprasta diplomatine priedanga, bet veikia įvairiais kitais pavidalais – kaip verslo, žiniasklaidos, mokslo, įvairių delegacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje“, – pažymima dokumente.

Neprisipažinusių agentų valstybės tarnyboje – vienetai?

Neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių, dirbančių valstybės tarnyboje, galėtų būti vienetai, sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.

„Aišku, gali būti, kad vienas-kitas atsiduria, tačiau supraskime, kad jau praėjo 30 metų nuo to laiko, tai kokio amžiaus tie žmonės turėtų būti?“ – BNS sakė ji.

„Aš manau, kad vienetai“, – paklausta, kiek tokių Lietuvai nežinomų buvusių KGB bendradarbių galėtų dirbti valstybės institucijose, sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė.

„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime.

Pasak T. B. Burauskaitės, Genocido tyrimo centras neturi duomenų apie šią žvalgybos informaciją, bet svarstė, kad minimi asmenys galėtų būti buvę slapti KGB bendradarbiai, kurių bylos buvo išgabentos į Rusiją.

„Kadriniai (buvę KGB darbuotojai – BNS) jiems neturėtų būti labai įdomūs, nes buvusių KGB kadrinių darbuotojų įstatymas dėl jų veiklos ribojimo dešimt metų veikė ir jie negalėjo atsidurti strategiškai svarbiuose postuose, kadangi buvo draudimas dirbusiems KGB pareigūnams dirbti strateginiuose objektuose. (...) Kadriniai visi žinomi, nes jie nespėjo išvežti personalinių kortelių – nuo 1940 metų atvykusių į Lietuvą dirbti KGB pareigūnų iki pačių paskutinių visos jų asmens kortelės yra likusios“, – sakė ji.

T. B. Burauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pretenduojant į bet kokias atsakingesnes pareigas valstybės tarnyboje, asmenys yra patikrinami tiek Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, tiek žvalgybos institucijų, todėl ataskaitoje minimi asmenys greičiausiai nėra Lietuvai žinomi buvę agentai. Tikimybė, kad į Rusijos žvalgybos rankas būtų patekusi informacija apie prisipažinusius ir neviešinamus buvusius KGB bendradarbius, pasak jos, irgi yra labai menka.

Ji taip pat pabrėžė, kad Rusijos tarnybų šantažui pažeidžiami gali būti ne tik šie asmenys, bet visi, turintys, ką slėpti savo biografijose. Be to, reikiamus asmenis galima bandyti papirkti ir pinigais, o tai, T. Burauskaitės nuomone, yra didesnė grėsmė nei galimi pavieniai buvę KGB bendradarbiai.

„Aš manau, kad dauguma, jeigu yra asmenų, kurie šantažo ar kokiu nors būdu bandomi pritraukti, tai yra labai nedidelis skaičius – vienas kitas. Dabar yra perkami, Rusija tikrai negaili tam lėšų“, – svarstė ji.

Pasak Genocido centro vadovės, ji nėra radusi tokios agento bylos, kad žmogus pats būtų pasisiūlęs užsiverbuoti agentu: „Viskas buvo arba pinigais, arba šantažu“.

Tai ataskaitoje mini ir Lietuvos žvalgyba, teigianti, kad ypač dažni Rusijos saugumo tarnybų taikiniai yra į Rusiją keliaujantys verslininkai, kiti piliečiai, kurie gali būti pažeidžiami šantažuojant, pavyzdžiui, dėl nemokamų mokesčių ar nuslėptos jautrios asmeninės informacijos.

Informacija apie aukštų pareigūnų šantažą nesena

Žvalgybos informacija apie Rusijos saugumo bandymus šantažuoti bendradarbiavimo su sovietų KGB nenurodžiusius valstybės pareigūnus yra pakankamai nesena, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas.

„Informacija, kad aukšti pareigūnai buvo šantažuojami, yra pakankamai nesena. Tai rodo liustracijos proceso spragas, be abejonės, mes prie šito turime sugrįžti“, – pirmadienį Seime V. Bakas žurnalistams komentavo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Klausiamas, kokie tai asmenys, ar jie politikai, ar valstybės tarnautojai, V. Bakas tvirtino negalintis atsakyti. Į šiuos klausimus per spaudos konferenciją neatsakė ir VSD vadovas.

„Nenoriu komentuoti, negaliu kol kas komentuoti, nes, kaip sakė VSD direktorius, tai konfidenciali informacija“, – teigė Seimo NSGK vadovas.

„Faktas, kad didžioji dalis KGB bylų yra Maskvoje ir nepriklausomybės atkūrimo pradžioje jos buvo išvežtos. Matome, kad jos pakankamai kruopščiai saugomos ir žmonės šantažuojami“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Jis neatsakė, ar žinomas neprisipažinusių dėl ryšių su KGB valstybės tarnautojų ar pareigūnų skaičius.

„Rusijos specialiosios tarnybos turi galimybę pasiekti net aukščiausius Lietuvos politikus, ir tai mes matėme, kai buvo paskirtas Seimo pirmininko vienas pavaduotojas. Tai yra tikrovė“, – V. Bakas priminė Mindaugo Basčio atvejį.

Konstitucinis Teismas parlamentarą M. Bastį dėl nenurodytų ryšių su buvusiu KGB darbuotoju, kai pildė prašymą leidimui dirbti su slapta informacija, pripažino sulaužiusiu priesaiką ir šiurkščiai pažeidusių Konstituciją.

Seimas balsavo dėl M. Basčio mandato panaikinimo, bet tam neužteko balsų. Vėliau jis pats atsistatydino.

Grėsmė Lietuvos „fintech“ sektoriui

Lietuvos bankas sako, kad rizikos dėl investicijų į sparčiai augantį finansinių technologijų sektorių valdomos, o licencijavimo reikalavimai išlieka griežti.

Anot banko atstovų, dėl grėsmių nacionaliniam saugumui per pastaruosius metus „fintech“ licencijos nebuvo išduotos keletą kartų.

Taip centrinio banko atstovai komentavo Lietuvos žvalgybos perspėjimą dėl specializuotų bankų steigimu besidominčių įmonių, kurių ryšiai priešiškose valstybėse neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

V. Valvonis: rizikos minimizuojamos

„Specializuoto banko licencija domisi daug interesantų iš įvairių šalių, tačiau licencijavimo reikalavimai išlieka griežti, tad rizikos yra valdomos ir minimizuojamos“, – komentare BNS teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Jis pabrėžė, kad specializuoto banko licencijai gauti Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taikomi lygiai tokie patys aukščiausi reikalavimai dėl banko akcininkų, vadovų reputacijos bei kompetencijos, kapitalo kilmės ir kiti reikalavimai, kaip ir tradicinio banko atveju.

Be to, tiek specializuoto, tiek tradicinio banko atveju licencijos siekiančiam verslui reikia pereiti ir Europos Centrinio Banko filtrą, nurodė jis.

Lietuva matoma kaip viena iš regiono „fintech“ lyderių, tad natūralu, kad jaučiame dėmesį iš įvairių šalių.

Anot V. Valvonio, Lietuvos bankas, prieš priimdamas sprendimą išduoti bet kurią licenciją, ar tai būtų bankas, kredito unija, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, visada kreipiasi į institucijas Lietuvoje, kurios gali turėti reikšmingos informacijos priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

„Lietuva matoma kaip viena iš regiono „fintech“ lyderių, tad natūralu, kad jaučiame dėmesį iš įvairių šalių. Tačiau visiems pretendentams taikomi vienodai griežti reikalavimai, nepriklausomai nuo to, kokio tipo licencijos siekiama“, – teigė V. Valvonis.

Jo teigimu, jei prašanti licencijos įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, neigiamą sprendimą priima komisija, įsteigta prie Lietuvos Vyriausybės.

„Jei gaunamas neigiamas sprendimas, tai padeda tašką licencijavimo procese – tokia įmonė paprastai pati atsiima pateiktus dokumentus licencijai gauti. Per pastaruosius metus taip yra atsitikę keletą kartų“, – sakė V. Valvonis.

Žvalgyba: pavojingi ryšiai priešiškose valstybėse

Tradiciniame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos parengtame grėsmių vertinime minima pernai atsiradusi galimybė Lietuvoje steigti specializuotus bankus.

„Šiomis galimybėmis aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų (fintech) įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų“, – rašoma dokumente.

Konkrečios šalys ataskaitoje neįvardijamos, bet spaudos konferencijoje VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad „tai Rusijos ir Baltarusijos pinigai, kurie ateina per ofšorines kompanijas“.

Lietuvos bankas ir kitos šalies institucijos siekia, kad Vilnius taptų Šiaurės Europos finansinių technologijų, vadinamų „fintech“, centru.

Pernai įmonėms Lietuvoje suteiktos 32 „fintech“ licencijos – beveik dvigubai daugiau nei 2016 metais, kai buvo išduota 17 licencijų. Šiemet išduoti aštuoni tokie leidimai, nagrinėjama dar 20 paraiškų.

Lietuva tikisi perimti dalį įmonių, įsikūrusių ar ketinusių įsikurti Londone ir nerimaujančių, kad po britų pasitraukimo iš ES jos gali prarasti priėjimą prie bendrosios rinkos.

Tokio proveržio entuziastai sako, kad „fintech“ plėtra leis sukurti gerai apmokamų darbo vietų, o išaugusi konkurencija tradiciniams bankams leis gauti geresnes paslaugas vartotojams.

Tačiau kai kurie skeptikai nerimauja, kad nesudėtingai gaunamos licencijos gali pritraukti ir nepasirengusių įmonių, kurių žlugimas pakirstų šalies reputaciją, be to, nerimaujama dėl šio sektoriaus įmonių priklausomybės nuo kriptovaliutų.

Neįleista per 500 užsieniečių

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pranešė, kad pernai rekomendavo šalies institucijoms neįleisti į Lietuvą daugiau kaip 500 užsieniečių.

Šis skaičius panašus į fiksuotą 2016 metais.

VSD 2017 metų veiklos ataskaitoje pranešė, kad pernai rekomendavo nesuteikti ar nepratęsti leidimo gyventi šalyje 134 užsieniečiams, o dar 397 žmonių siūlė neįleisti atvykti į Lietuvą.

Užpernai VSD siūlė neleisti gyventi Lietuvoje 116 asmenų, o į šalį rekomendavo neįleisti 418 žmonių.

Pastaraisiais metais Lietuvoje ypač auga darbo imigracija. Pernai į Lietuvą atvyko dirbti beveik dvigubai daugiau užsieniečių nei metais anksčiau, daugelis jų – ukrainiečiai.

2017 metais darbo vizos arba leidimai gyventi darbo pagrindu buvo suteikti apie 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai.

Lietuvos lenkų atstovų ryšiai su Rusijos ambasada

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad šiemetinėje nacionalinių grėsmių ataskaitoje nebeminima vietos lenkų bendruomenė, nes „situacija yra pagerėjusi“.

„Tai reiškia, kad situacija yra pagerėjusi“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė D. Jauniškis, atsakydamas į klausimą, kodėl nebeminimi Lietuvos lenkų bendruomenės ryšiai su Rusijos ambasada.

Perklaustas, ar tai reiškia, kad ryšių nebėra, arba jie ne tokie glaudūs, VSD vadovas atsakė: „Tai reiškia, kad jie nebeglaudūs“.

Pernai Lietuvos žvalgybos skelbė, kad suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse.

Tuomet teigta, kad šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis.

Šių metų dokumente tokių teiginių nėra.