Žvalgybos tarnybų pristatytame naujausiame grėsmių Lietuvos saugumui vertinime – lyg ir nieko naujo.
Pagrindinė išvada – kaip ir ankstesniais metais, aplink Lietuvą stabiliai blogai. Mažai ženklų, kad ateityje grėsmės mažės. Artimiausiu metu karinės grėsmės nėra.
„Atsakant į pagrindinį klausimą dėl karinės grėsmės, noriu pasakyti, kad šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ir jos tikimybė Lietuvoje yra maža“, – šnekėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Elegijus Paulavičius.
Kaip dramatiškai skambėtų, jei būtų sustabdytas karas Ukrainoje, didėtų grėsmė Lietuvai, nes rusams atsilaisvintų šimtatūkstantinės pajėgos iš Ukrainos.
„Todėl vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje konvencinė karinė grėsmė, tikėtina, didės“, – kalbėjo E. Paulavičius.
A. Ufarto / ELTOS nuotr.
Vidutinė perspektyva, žvalgybos skaičiavimais, 3–5 metai.
Kitas grėsmę mums didinantis veiksnys būtų, jei Vakarai pradėtų naikinti sankcijas. Rusai gautų dabar jiems uždraustas dalis, be kurių stringa modernių ginklų gamyba. Vladimiras Putinas gali manyti, kad turės pakankamai pajėgų grasinti NATO.
„Kalbame apie tai, kad susiklosčius palankioms aplinkybėms, Rusija arba konkrečiai Putinas nebūtinai turėtų save riboti to nepadaryti. Testuoti NATO“, – nurodė E. Paulavičius.
Anot žvalgybos, Rusija turi resursų tęsti karą Ukrainoje dar ne vienerius metus. Rusai pertvarkė ekonomiką į karo valstybę, stato ginklų gamyklas, sugeba apeiti sankcijas. Turi pinigų ne tik karui Ukrainoje – tęsia karinę reformą, kurios tikslas – sukurti konfrontacijai su NATO skirtas pajėgas. Žvalgybos vertinimais, jei reikėtų, rusai turėtų dar rezervų didinti finansavimą kariuomenei.
„Faktinės karinės išlaidos kartu su įslaptinta biudžeto dalimi gali siekti iki 9 procentų Rusijos BVP“, – aiškino E. Paulavičius.
Tik reikėtų nepamiršti, kad rusų BVP – Italijos dydžio. Pamažu, bundančios Europos finansinės galimybės daug didesnės.
Anot žvalgybos, pagrindinis Baltijos šalių atgrasymo ir saugumo garantas – kuo stipresnės mūsų kariuomenės ir kuo daugiau sąjungininkų, skaičiuojant ne tik kariais ir technika, bet ir tuo, kad sąjungininkų būtų iš kuo daugiau NATO šalių, kurios suinteresuotos siųsti pastiprinimą nelaukiant, ką nuspręs NATO. Žvalgyba pabrėžia, kad net jei Rusija sukaups pajėgumus prieš NATO, nebūtinai juos naudos.
„Negąsdinkime žmonių – gynybos ataskaitoje taip tikrai nėra parašyta. Kalbama apie teorinius scenarijus: jei būtų nutrauktos sankcijos, jei karas Ukrainoje sustotų, jei Rusija toliau vykdytų kariuomenės modernizavimo programas. Yra daug jeigu“, – tvirtino premjeras Gintautas Paluckas.
J. Kalinsko / ELTOS nuotr.
Žvalgyba siūlo rasti balansą tarp gąsdinimo ir rožinių akinių.
„Ne – pagrindo panikuoti nėra. Kita vertus, juk kalbame apie grėsmes – rožiniai akiniai jų nei sumažins, nei padės išvengti“, – aiškino Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
D. Trumpui ketinant su V. Putinu susitarti, žvalgyba sako, kad rusai niekada istorijoje nesprendė reikalų sutartimis – neketina ir dabar.
„Pagrindinis galios instrumentas, kurį jie naudoja, ne diplomatija, ne ekonomika, bet kariuomenė. Viskas sprendžiama ginklu“, – tvirtino E. Paulavičius.
Pernai Rusija pradėjo taikyti prieš Vakarus diversijas ir užpuolimus. Ieško kriminalinę praeitį turinčių asmenų. Vaizdo įraše galima matyti pavyzdį, kaip „Telegrame“ įkalbinėjama už pinigus padegti ar nužudyti.
LNK stop kadras.
Yra ir pamokų Lietuvos politikams – neskubėti už kiekvieno incidento iškart matyti Rusijos. Žvalgyba sako, kad nėra žinių, jog bent vienas Baltijos jūroje nutrauktas kabelis ar vamzdis buvo tyčinis rusų sabotažas.
Bet greičiausiai tai dėl to, kad Baltijos jūroje padaugėjo „šešėlinio laivyno“ laivų, kuriais rusai plukdo sankcionuojamą naftą ir dujas. Laivai sutręšę, įgulos nepatyrusios – gali ir nematyti, kad plaukia nuleistu inkaru.
„Nei mes, nei – pabrėšiu – mūsų sąjungininkai neturime duomenų, kad šie veiksmai yra tikslinga sabotažo veikla“, – kalbėjo Valstybės saugumo departamento direktorius.
Agresyvėja Baltarusijos KGB – vis daugiau į Baltarusiją vykstančių lietuvių sulaikoma, net įkalinama.
„Jei įvažiuoja į Baltarusiją, jie bus sulaikomi, apklausiami, informacija telefonuose bus nuskaityta“, – sakė D. Jauniškis.
Atsidurti kalėjime užtenka telefone radus memą ar kritišką žodį apie Baltarusiją, ypač Lukašenką. Sulaikius – šantažuojama šnipinėti Lietuvoje. Septintą kartą prezidentu pasiskelbęs Lukašenka visiškai priklausomas nuo Rusijos. Jis per lobistus siekia, kad Lietuva vėl pradėtų vežti „Belaruskalij“ trąšas.
Anot žvalgybos, labai tikėtina, kad Lietuva per artimiausius dvejus metus sulauks Baltarusijos grasinimų ir šantažo. Žvalgyba aiškiai įvardija, kad Kinija yra pagrindinė Rusijos rėmėja kare prieš Ukrainą.
„Rusija nepajėgtų tęsti karo dabartiniu mastu be Kinijos. Kinija yra svarbiausia ekonominė partnerė“, – pabrėžė E. Paulavičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tiesiogiai siųsti ginklus kinai bijo. Tiekia dalis, kad rusai gamintų patys. Kinija pildo Rusijos biudžetą pirkdama vis daugiau rusų naftos, dujų. Kinijos pozicija, kad Rusija negali pralaimėti. Kinams naudinga, kad Vakarai dėl Ukrainos sekina resursus.
Anot žvalgybos, Kiniją domina Lietuvos mokslo pasiekimai: lazeriai, biotechnologijos. Kinai siekia perimti žinias. Žvalgyba nemano, kad Lietuva, net atsiprašiusi, dar gali atkurti ryšius su Kinija, dėl Lietuvos politikos su Taivanu.
„Mūsų vertinimu, Kinija greičiausiai niekada neatleistų Lietuvai“, – aiškino Valstybės saugumo departamento direktorius.
Vis didesnę įtaką Lietuvos saugumui daro patys tolimiausi pasaulio diktatoriai. V. Putinas nebesirenka sąjungininkų: nuo Irano, Šiaurės Korėjos iki Mianmaro chuntos.
Pavyzdžiui, dabar rusai Ukrainą daužo ką tik pastatytose Rusijos gamyklose masiškai gamindami dronus pagal Irano brėžinius. Kuo daugiau sąjungininkų turės V. Putinas, tuo stipresnius įrankius turės grasinti ir NATO.
Rusija ieško būdų apeiti sankcijas per Lietuvą. Daugėja į Lietuvos finansų sektorių norinčių investuoti su artima V. Putino aplinka siejamų veikėjų.
