Kaip visur Lietuvoje, Panevėžyje dieną vėl daugiau nei keliolika laipsnių šalčio. Rūksta kaminai, o kai kurie ir per šalčius ruošia malkas.
Panevėžietis Adolfas prisipirko malkų ne dėl to, kad nebeturi, o tam, kad spėtų nusipirkti pigiau. Jam reikia apšildyti 100 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Be to, mėgsta šilumą.
„Žinoma, čia jau kitiems metams šitos malkytės“, – sakė panevėžietis Adolfas.
Už 10 kubinių metrų neskaldytų malkų panevėžietis sumokėjo 300 eurų. Geras šeimininkas, anot jo, visada privalo malkų pirkti į priekį, nepriklausomai nuo kainų.
„Jeigu ne tinginiai – kirvis, malkos. Pigiausios yra malkos. Jeigu sveikatos nėra – negaliu ko pasakyti“, – kalbėjo Adolfas.
Vyras galėtų šildytis ir granulėmis, kurių taip pat pritaupęs, bet malkos – pigiau. Taip pat mąsto ir kitas panevėžietis, kurio malkos senka, nes šią žiemą tenka kūrentis dvigubai daugiau, tai yra po du kartus per dieną.
„Pavasarį būtinai pirksime. Sniegą nuleis ir pirksime“, – teigė panevėžietis.
Daugumoje parduotuvių vis dar trūksta įvairaus biokuro. Tai matyti ir internetinėse svetainėse – ten vis neatsiranda durpių, medžio ir pjuvenų granulių bei briketų.
„Situacija vis dar išlieka sudėtinga, nepaisant to, kad gauname pasiūlymų pirkti kietą kurą tiek iš Lietuvos, tiek iš Latvijos, bet užsakytų kieto kuro kiekių ne visada gauname į parduotuves“, – sakė „Ermitažo“ atstovė Kristina Petrulevičė.
Biokuro gamintojai ir pardavėjai pastebi, kad ilgą laiką lepinusios šiltos žiemos gyventojams išugdė įprotį biokuro pirkti mažiau.
„Žmonės buvo įpratę, kad bet kada nueisi į parduotuvę ir nusipirksi, o šiemet ir turime tą fenomeną, kada produkcijos labai trūksta“, – teigė medžio briketų „Kurmis poetas.lt“ gamintojas Edvardas Karžinauskas.
Panašu, kad parduotuvės tokio šalčio nesitikėjo, todėl daug atsargų iš anksto nepasiruošė.
„Turbūt irgi nenorėjo investuoti ir užsipirkti visam sezonui, čia panašiai kaip su kondicionieriais – niekada nežinai, kiek iš tos Kinijos ten užsipirkti ir ar pataikysi, ar ne“, – aiškino Biomasės energetikos asociacijos direktorius Virgilijus Dirma.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Gamintojams dabar masiškai trūksta žaliavų – technika negali patekti į miškus, medžiai sušalę, kone neįmanoma jų pjauti.
„Pjuvenų, skiedrų džiovinimas per didelius šalčius yra sudėtingesnis, dalis lentpjūvių dirba mažesniu pajėgumu, transportas irgi sunkiau įvažiuoja į mišką“, – sakė V. Dirma.
Dabar atsargų gauti jau daug sudėtingiau, biokuro atsargos vis labiau senka. Šalčiui vos šiek tiek pamažėjus, gamintojai bando kuo greičiau vėl gaminti.
„Praėjęs savaitgalis buvo vienas šalčiausių Lietuvoje, gamyba stovėjo paprasčiausiai dėl įrangos, dėl žmonių, kurie dirba, nes buvo per šalta. Visą savaitę prastovėjome, praėjusį penktadienį atnaujinome gamybą“, – komentavo E. Karžinauskas.
Natūralu, kad Lietuvos biokuro gamintojai didžiąją dalį pagaminamos produkcijos eksportuoja, bet ar dėl šiemet neįprastai šaltos žiemos neplanuota daugiau biokuro palikti Lietuvoje?
„Didžioji dalis jos turi išvykti į užsienį pagal sutartis ir kontraktus, o Lietuvoje paskutinę minutę susigriebiame su tuo, kad reikia nusipirkti“, – teigė E. Karžinauskas.
Sausį, pirkėjams ėmus šluoti lentynas, pardavėjai biokuro kainas pakėlė iki 40 procentų. Dabar jos dar aukštesnės.
„Sausio viduryje, kai turėjome labiausiai spustelėjusį šaltį, kainos kilo iki 70 procentų. Šiai dienai kainų pokytis vis dar išlieka toks pat kaip sausio viduryje, ir kainos yra pakilusios apie 70 procentų“, – informavo K. Petrulevičė.
Orai artimiausiu metu dar išliks permainingi. Ateinančio savaitgalio naktį temperatūra vėl turėtų kristi iki 20 laipsnių šalčio, nors gamintojai žada stengtis tęsti gamybą, kad būtų kuo papildyti parduotuvių sandėlius ir lentynas.
Naujausi komentarai