Nutiesus požeminius elektros kabelius, klientams padidėja elektros tiekimo patikimumas, nes požeminis tinklas yra atsparesnis gamtos poveikiui.
Šiemet daugiausia požeminių elektros kabelių ESO nutiesė Alytaus (255 km), Utenos (230 km) ir Kauno regionuose (200 km). Vilniaus regione nutiesta 162 km, Šiaulių – 157 km, Panevėžio – 154 km, Klaipėdos – 149 km. Likusi dalis požeminių kabelių įrengta 35 kV tinkle.
Pasak ESO Tinklų vystymo tarnybos direktoriaus Ryčio Borkio, požeminiai elektros kabeliai pirmiausia tiesiami ten, kur fiksuojama daugiausiai ekstremalių gamtos reiškinių sukeltų sutrikimų. Įprastai tokie gedimai dažniausi miškingose vietovėse.
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir kitų gamtos stichijų kasmet daugėja. Tokie reiškiniai vis dar smarkiai veikia elektros tinklą – daugiau kaip pusę visų fiksuotų energijos tiekimo sutrikimų būtent ir sukelia gamtos poveikis. Kad elektros tiekimas būtų patikimesnis, plečiame požeminį elektros tinklą, valome oro linijų trasas bei diegdami išmaniojo tinklo priemones, kurios leidžia akimirksniu atnaujinti energijos tiekimą rezerviniais pajėgumais“, – sako R. Borkys.
Plėsdama požeminį elektros tinklą, ESO naikina oro linijas ir jas jungiančias betonines atramas, Taip atsiveria gražesnis kraštovaizdis, išsaugomos jo vertybės. Šiemet ESO panaikino daugiau kaip 2300 km oro linijų ir 32 tūkst. betoninių atramų, kurių bendras svoris siekia 30 tūkst. tonų. Dalį atramų, ant kurių įrengtos gatvių apšvietimo lempos, perėmė šalies savivaldybių valdomi gatvių apšvietimo tinklai.
Iš viso per 9 mėnesius ESO investicijos į tinklo modernizavimą viršijo 58 mln. eurų, tai – beveik pusantro karto daugiau nei tuo pat metu pernai. Iš viso per 2017 metus ESO planuoja pakeisti 2662 km oro linijų į požeminius kabelius – 2,6 karto daugiau nei pernai.
Naujausi komentarai