Ministro teigimu, 2023 metais tokiems pažeidėjams buvo skirta baudų už daugiau nei 4,3 mln. eurų, tačiau sumokėta tik apie 12 proc. šios sumos. „Matome, kad tai neveikia. Net atvirkščiai – skatina ir toliau nebijoti pasekmių. 2023 metais buvo pradėta 4,5 tūkst. administracinių nusižengimų teisenų dėl pakartotinio vairavimo neturint teisės, o jau 2025 metais – daugiau nei dukart daugiau – 10 tūkst. tokių teisenų“, – LRT radijui kalbėjo ministras.
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vairavimo kultūrą diskutavo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys (toliau – V. G.) ir lenktynininkas Darius Jonušis (toliau – D. J.).
– Žmonės įspėjami, kad policija vykdys tam tikras akcijas. Ar tai netrukdo sugauti daugiau pažeidėjų?
– V. G.: Policija neturi tokio tikslo – sugaudyti kuo daugiau pažeidėjų. Priešingai, tikslas yra, kad pažeidėjų būtų kuo mažiau, mažėtų avarijų ir nežūtų žmonės.
Tam mes ir skelbiame akcijas, kad vairuotojai, perskaitę žinutę, elgtųsi atsakingiau, nevartotų alkoholio ir nesėstų prie automobilio vairo. Manau, kad pagrindinis uždavinys yra prevencija.
– Su kokiais pažeidimais dažniausiai susiduriate pavasarį?
– V. G.: Kaip ir ištisus metus, tai būna greičio pažeidimai – viršijamas leistinas arba nepasirenkamas saugus greitis.
Kadangi Lietuvoje yra motociklininkų ir dviratininkų sezoniškumas, šalies keliuose ir miestų gatvėse vis daugiau atsiranda motociklų, dviračių, mikrojudumo priemonių, kurių žiemos metu nebuvo, ir vairuotojai pamiršta, kad tokios transporto priemonės dalyvauja eisme, kad jos yra mažiau matomos, o kai kuriais momentais – ir judresnės.
Šioje vietoje turime problemų: kaip juokaujame, motociklininkus Lietuvos keliuose automobilių vairuotojai pastebi tik liepos mėnesio pabaigoje, nors faktiškai jų sezonas jau eina į pabaigą.
Šioje vietoje pagarba ir atsakingumas yra tie elementai, kurie lemia saugų dalyvavimą eisme.
– Kokias problemas matote mūsų keliuose?
– D. J.: Motociklininkai ir dviratininkai jau daug metų kažkaip patys save saugo. Ne vieną motociklininką pamatysi mieste stovint kamštyje kartu su automobiliais – jis net nebando lįsti į tarpą, ir tai rodo, kad jų kultūra bei bendruomenė tikrai auga.
Vienas ar du „klounai“, kurie patys savęs nesaugo ir bando kažką padaryti antifizinėmis sąlygomis, neturėtų būti pagrindas diskusijoms dėl įstatymų pakeitimų ar bausmių įvedimo.
Mūsų šalies nelaimė yra pėstieji. Kai sakoma, kad vienas kitas motociklininkas daro šaršalą bendruomenėje, pėstieji dažnai eina su ausinėmis, kapišonais, per pėsčiųjų perėjas, nepakeldami galvos.
Mano nuomone, pastaruosius kelerius metus situacija gerėja. Aišku, visko būna ir pasitaiko, bet pakantumas ir atsargumas auga.
Tiesa, mūsų šalies nelaimė yra pėstieji. Kai sakoma, kad vienas kitas motociklininkas daro šaršalą bendruomenėje, pėstieji dažnai eina su ausinėmis, kapišonais, per pėsčiųjų perėjas, nepakeldami galvos.
– Ar šventės – pavojingas metas keliuose?
– V. G.: Taip, tai pavojingesnis laikas, nes eismo dalyviai skuba, lekia. Atšilus orams jiems atrodo, kad oro ir eismo sąlygos gerokai pagerėja. Pamirštama, kad ta pati kelio danga, palijus, yra slidi.
Taip pat šventes vis dar švenčiame vartodami alkoholį ir vairuodami, nors policija perspėja, kad tikrins įvažiuojančius ir išvažiuojančius iš miestų. Tačiau vis atsiranda tokių, kurie, pakilę nuo stalo pavartoję alkoholio, sėda prie automobilio vairo, taip pat ir tų, kurie juos išleidžia išvažiuoti.
Vieno vaisto nuo to nėra – reikia komplekso priemonių. Metai iš metų turime panašius neblaivių vairuotojų skaičius – apie dešimt tūkstančių jų policija eliminuoja iš eismo. Tai rodo didelę problemą, kurią turime spręsti visi – vien tik postų ir policijos kontrolės tikriausiai neužteks.
– Ar turime problemų su greičio viršijimu?
– D. J.: Neturime daug problemų su greičio viršijimu. Labai džiugu, kad Vilniaus–Kauno kelyje yra kintamo greičio ženklai. Juk greitis turi būti pritaikytas eismo sąlygoms. Manau, kad ši iniciatyva yra viena esminių.
– Ar iš tikrųjų vyksta diskusijos apie sodinimą į kalėjimą tų, kurie vairuoja be teisių ar nesusimoka baudų?
– V. G.: Be abejo, vyksta. Yra pateikiami įstatymo projektai, vyksta diskusijos. Eismas nuolat kinta, todėl reikia ieškoti vis kitų būdų, kaip įtikinti eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių ir saugumo priemonių.
Be to, jau kurį laiką pastebime tendenciją, kad asmenys, piktybiškai darantys Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nemoka baudų, neturi turto, o Mokesčių inspekcija neturi galimybės jų išieškoti. Užfiksavus tokio asmens pažeidimą, jis šypsosi, juokiasi ir toliau kelia pavojų kitiems.
Šioje vietoje atsiranda iniciatyvų, kad toks asmuo už nesumokėtas baudas „paragautų“ belangės. Žinoma, vertiname, kad žmogaus laisvė yra didžiausia vertybė, tačiau svarstoma ir galimybė, nesumokėjus baudos, kuriam laikui netekti laisvės.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)