Neįmanoma įgyvendinti reikalavimų?

„Kliūtys – labai objektyvios. Kaip išgrynintai gimnazijai, mums yra problema, kaip užtikrinti srautų reguliavimą, nes vienuoliktose ir dvyliktose klasėse vaikai mokosi mobiliomis grupėmis. Iš kitos pusės, turime ribotą skaičių specializuotų kabinetų. Mes negalime padaryti grynai atskirų klasių. Trūksta didelių kabinetų, kad kiekviena klasė turėtų savo. Čia iškyla grynai pastato problema. Toms mokyklos, kurios turi nedidelį pastatą, irgi iškyla problema, kaip reguliuoti srautus. Ieškojome būtų, kaip tai išspręsti, – mūsų gimnazijai antra pamaina netinka, nes yra nemažai vaikų, važinėjančių iš kaimo vietovių. Netinka ir dėl to, kad neturime savo transporto. Bandėme stumdyti pamokų laikus, kad prasidėtų skirtingu laiku, – vėl prasidėjo problemos tiek pamokų vedime pačioje mokykloje, tiek dėl to, kad dalis mokytojų dirba kitose mokyklose. Taigi praktiškai visus kitus Sveikatos ministerijos nurodytus reikalavimus įgyvendinom, bet kad galėtume užtikrinti srautų atskyrimą tarp skirtingų vaikų, deja, mūsų gimnazijoje pilnai negalime“, – kalbėjo gimnazijos direktorius A. Girdžiūna.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovo A. Aldakausko, A. Girdžiūnos pastebėjimai – iš dalies teisingi: „Turbūt direktorius teisus, kad svarbiausia yra visų susikalbėjimas. Tikrai visada dokumente viskas atrodo lengviau, negu pabandant jį įgyvendinti realybėje. Tačiau, jeigu lygintume su tuo, kas buvo pernai nustatyta, tas dokumentas nėra kažkaip iš esmės pasikeitęs, net ir tų srautų reguliavimo prasme. Šiek tiek griežčiau apibrėžta pati „srauto“ sąvoka. Jeigu direktorius kalba apie vienuoliktas ir dvyliktas klases, tai aiškiai pasakyta, kad vidurinio ugdymo programoje „srautu“ yra suprantama 100 mokinių, jeigu vienuolikta ir dvylikta klasės maišytųsi tarpusavyje. O jeigu tai – vien vienuolikta ar vien dvylikta klasė, tai tas srautas gali būti ir gerokai didesnis nei 100, netgi nenurodyta riba. Tai drįsčiau galvoti, kad ta aritmetika Ukmergės gimnazijoje yra palanki“.

Tikrai visada dokumente viskas atrodo lengviau, negu pabandant jį įgyvendinti realybėje.

„Atkreipiu dėmesį, kad „srautas“ neinterpretuojamas skirtingai – „srautu“ suprantama arba 100 mokinių, jeigu jie tarpusavy maišosi, arba jeigu maišosi vienoje klasių grupėje, tai, suprantama, ir didesnis mokinių skaičius yra „srautas“. Kiek tai įmanoma, kiek neįmanoma, pamatysime per pirmąsias porą savaičių. Žinome, kad Mokyklų vadovų asociacija kreipėsi tiek į Sveikatos ministeriją, tiek į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad srautų reguliavimas taip, kaip dabar surašyta dokumente, iš tikro kai kurioms mokykloms yra iššūkis. Sutarta, kad jeigu per dvi savaites matysime, kaip sistema prisitaiko prie šito reguliavimo, grįšime prie diskusijos, kaip tas galėtų keistis. Kuo didesnis srautas, kuo labiau leisime vaikams maišytis, kuo labiau nepaisysim izoliacijos principo, tuo viruso plitimui sąlygos bus palankesnės“, – sakė A. Aldauskas.

Mokytojai skiepijasi noriai

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktorius A. Gidžiūna teigė, kad apie 98 proc. mokyklos mokytojų yra pasiskiepiję: „Mokytojai skiepijosi pakankamai aktyviai tada, kai jiems buvo suteikta galimybė rinktis, kokia vakcina nori skiepytis. Tai buvo didžiulis paskatinimas žmonėms eiti skiepytis, kai gali patys pasirinkti. Kaip bus su tais, kurie nepasiskiepijo? Iš tikrųjų, turime tik vieną tokį žmogų ir jis, kaip ir nustatyta, testuosis kas septynias ar dešimt dienų, čia mes nematome jokių problemų. Su žmonėmis yra šnekama, ir kai žmonėms pateikiama, kad tai yra teisė jiems pasirinkti, kad bus laikomasi susitarimų, nekyla nesutarimų. Palyginus su praėjusiais metais, galiu garantuoti, kad situacija yra gerokai geresnė ugdymo proceso organizavimo prasme. Praėjusiais metais, rugsėjo–spalio mėnesiais mes dirbome kontaktiniu būdu. Turime patirtį, kaip elgtis, jeigu kažkuris vaikas suserga, mokytojai yra daug kartų ramesni, nes yra vakcinuoti. Iš principo, tas sutarimas gimnazijoje yra, ir mes esame daug geriau pasiruošę negu prieš metus“.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovo, mokytojų vakcinacijos situacija gera ir visoje šalyje: „Mes turime apie 80 proc. darbuotojų, kurie paskiepyti bent viena vakcina. Virš 75 proc. yra jau turintys pilną skiepijimo schemą. Mes pavasarį darėme mokyklų apklausą ir bandėme ieškoti kažkokių indikacijų, kaip mokytojai gali priimti ar atmesti skiepus. Tada jau mokyklų apklausa rodė, kad yra apie 15–20 proc. mokyklose dirbančių žmonių, kurie vieni dėl sveikatos problemų nesiskiepytų, o kiti dėl įsitikinimų. Kaip ir minėjo direktorius, Vyriausybės nutarimu yra nustatyta galimybė kas septynias ar dešimt dienų testuotis už valstybės lėšas“.

Tačiau A. Gidžiūna negalėjo tiksliai įvardyti, kiek mokinių Ukmergės gimnazijoje paskiepyta: „Aš tik gaunu neformalią informaciją, bendraudamas su mokiniais. Situacijos aš negaliu įvardyti, kokiam lygmeny yra, bet labai daug kas išaiškės ir nuo to priklausys tolimesni sprendimai“.

Tikrai neplanuoju tikrinti galimybių pasų ar kažkokių kitų dokumentų.

Tačiau A. Aldauskas minėjo, kad „apie 33 proc. mokinių pasiskiepiję bent viena vakcina. Jie yra mokyklinio amžiaus, nuo 12 iki 18 metų. Jeigu žiūrėtume į pilnai imunizuotus, kurie paskiepyti pilna schema arba persirgę, tai tokių turime apie 25 proc. Rugpjūčio 27  d. Statistikos departamento puslapyje yra pranešimas spaudai, o prie to pranešimo prikabintas failas, kur galima pasižiūrėti savo mokyklos duomenis“.

Mokykla netaps policine institucija

„Šiuos mokslo metus mes pradedame be prievolės testuotis. Bet mes pereiname į tą kultūrą, kad testuotis yra normalu, ir jeigu bent keli mokiniai sutiktų tą daryti, tai mokykla pasirūpintų, kad tų testų būtų. Testavimo būdai yra aprašyti Operacijų vadovo sprendime, ten minimi trys skirtingi: paviršių, labiau orientuoti į ikimokyklinio ugdymo programų vaikus, kitas būdas – kaupinių metodas, o trečias būdas – savikontrolės metodas greitaisiais antigenų testais. Vienintelė sąlyga, keliame tame apraše, kad kaupinių metodu testuojantis būtų gerai, kad sutiktų testuotis apie 30 proc. vaikų, kurie nepasiskiepiję. Tiesiog yra labai sudėtingas logistinis procesas, apkraunamos laboratorijos“, – aiškino A. Aldauskas.

„Mokykla tikrai netaps policine institucija. Iki šio momento, kai mes gyvename ekstremaliomis sąlygomis, rasdavome tikrai normalų sutarimą tiek su aptarnaujančiu personalu, nebuvo žmonės verčiami vakcinuotis, bet jiems buvo žinia, kad jie turi testuotis. Mes sutarimą suradome ir net nekyla diskusijų, labai normaliai vyksta testavimas. Aptarnaujantys asmenys, pavyzdžiui, valgykla, mokykloje pasirodo per atskirą įėjimą, taigi kontaktų su mokiniais praktiškai neturi ir mums problemų nekels. Tikrai neplanuoju tikrinti galimybių pasų ar kažkokių kitų dokumentų, už tai atsako maitinimą organizuojanti institucija“, – komentavo A. Gidžiūna.

Kaip sakė A. Aldauskas, „gimnazijos direktorius teisingai pasakė – sudarius sutartį su paslaugos tiekėju, paslaugos tiekėjas ir atsako už tai, kad darbuotojai tinkamai pasirengę ir vykdantys nustatytus reikalavimus atvyktų į darbą. Neturime kažko kontroliuoti dar mokykloje“.