Ar gali reikalauti asmens dokumento?

Galimybių paso sistema neveikia – taip sakė vilnietis Darius: „Pažįstamo kodą parodžiau ir praleido mane. Niekas netikrino. Tas pasas dėl akių turbūt padarytas“.

Vilnietis savo asmeninio galimybių paso neturi, naudoja draugo. Kaip pats teigė, pro patikrą praėjo jau kelis kartus ir sėkmingai apsipirkinėja: „Praeiti galiu bet kur“.

Situacija skandalinga. O kaip jis elgtųsi, jeigu būtų paprašytas parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą?

„Pasakyčiau, kad pamišau namuose. Neprivalau aš jiems rodyti, nes čia ne policijos pareigūnai, kad aš jiems rodyčiau“, – sakė Darius.

Panašiai kalbėjo ir kitas vilnietis: „Dabar perdaviau kolegai. Sakom, pabandom – duodu tau savo galimybių pasą, ar galėsi nueiti? Taip. Užėjo ir išėjo. Tai kam tada šita tvarka padaryta?“

Kol vieni baksnoja į sistemos spragas, teisininkai aiškina: kartu su galimybių pasu gali būti reikalaujama pateikti ir asmens dokumentą. Toks veiksmas teisėtas.

„Pats labiausiai provokuojantis klausimas – jeigu aš turiu galimybių pasą, ar man einant į parduotuvę reikia visada šalia turėti asmens tapatybės dokumentą? Jis yra provokuojantis, labai sunkiai atsakomas, bet atsakymas yra toks: panaši situacija, lyg eitum pirkti vyno butelį į prekybos centrą“, – aiškino advokatas Mindaugas Civilka.

Pirkdami alkoholio, dokumentą privalote parodyti kasininkui. Prašymas pateikti asmens dokumentą kartu su galimybių pasu turėtų būti siejamas su pagrįstomis ir protingomis abejonėmis.

„Kad būtų galima įsitikinti, ar tai – tikrai tas žmogus“, – komentavo PC „Europa“ generalinė direktorė Eglė Juškienė.

Pasitiki žmonių sąmoningumu

„Deja, tenka pripažinti, kad verslas yra paliktas savo nuožiūra spręsti ir vertinti šiuos dalykus“, – šnekėjo M. Civilka.

Spręsti savo nuožiūra – asmens dokumento reikalauti, kai kyla abejonė. Vadinasi, vietos interpretacijoms dar palikta.

„Labai smulkmeniškai tvarka nėra surašyta. Yra žiūrima pagal situaciją“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

Kol kas griežtinimo nenumatyta.

„Gyvenimas parodys. Jeigu sukčiavimas arba gudravimas būtų labai masinis – galbūt taip. Bet mes tikime, kad žmonės yra sąmoningi“, – kalbėjo M. Čerkauskas.

Sakom, pabandom – duodu tau savo galimybių pasą, ar galėsi nueiti? Taip. Užėjo ir išėjo.

Sąmoningumu pasikliauti galima, tačiau dalis visuomenės nusiteikusi kategoriškai.

„Neturi teisės tikrinti. Kaip jis gali tikrinti mano duomenis, jei jis neturi tokios teisės? Reikia policininką statyti kiekvienam prekybos centre, tegul tikrina“, – piktinosi vienas vilnietis.

„Suprantant visuomenės susijaudinimą, manau, kad ne pro šalį būtų ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos gairės“, – tvirtino advokatas M. Civilka.

„Kažkokios duomenų apsaugos problemos, nemanau, kad čia jos yra pagrindinės“, – tikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.

Anot jos, teisės aktai aiškiai numato, kad dokumentai gali būti peržiūrimi. Ginčas kiltų tada, jeigu asmens duomenys būtų kaupiami ar kopijuojami: „Labai aiškiai pasakyta, kad neturėtų būti saugoma, tvarkoma, būtų daromos šių dokumentų kopijos. Tais atvejais, kai yra piktnaudžiaujama ir prašoma pasilikti kopijas, aš įžvelgčiau galimą asmens duomenų saugumo tvarkymo pažeidimą“.

Visgi tokių atvejų kol kas nenustatyta, o galimybių pasų išdavimas vyksta ir toliau. Tačiau tempai sulėtėjo.

„Šiai dienai skaičiai bent kartą pasiėmusių galimybių pasą yra arti 1 mln. 400 tūkst. Dar yra keli šimtai tūkstančių, kurie to nė karto nepadarė“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Galimybių pasu naudotis galėtų, bet dar jo neaktyvavo apie 400 tūkst. gyventojų.