Taip pat siūloma didinti valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms bei įteisinti vaisingumo išsaugojimo galimybę nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.

Pasak parlamento pirmininkės, įstatymo pataisomis siekiama tobulinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, labiau užtikrinti asmenų, kuriems atliekamas pagalbinis apvaisinimas ar vaisingumo išsaugojimo procedūros, teisių įgyvendinimą.

Pagal siūlomą projektą, „embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam embrionų laikymo terminui“.

Pasibaigus pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią embrionų laikymo terminui, mirus vienam arba abiem sutuoktiniams (partneriams), taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei embrionų laikymas, kaip siūloma įteisinti, gali būti tęsiamas valstybės lėšomis, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos pradžios.

Įstatymo pataisomis siekiama įteisinti ir vaisingumo išsaugojimo procedūrų atlikimą jaunesniems nei 14 metų asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis, kurios ateityje užkerta kelią susilaukti vaikų. Todėl siekiama amžiumi neriboti galimybės išsaugoti vaisingumą.

Už įstatymo pataisas antradienį  po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 9, susilaikė 28 parlamentarai. Į plenarinių posėdžių salę jos turėtų sugrįžti lapkričio 16 d.

Specialistų duomenimis, statistiškai Lietuvoje kas šešta pora susiduria su nevaisingumu.