Opozicijos atstovai nesiregistravo balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo ir jis nesurinko kvorumo, t. y. balsavime dalyvavo mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Už projektą balsavo 64 valdančiųjų atstovai, du parlamentarai susilaikė.

Pataisas inicijavęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako jomis siekiantis užtikrinti visuomenės saugumą, daliai asmenų dėl koronaviruso epidemijos paskelbto karantino metu nesilaikant izoliacijos taisyklių.

Kai kurie opozicijos atstovai projektą kritikavo sakydami, kad pataisomis pažeidžiamos žmogaus teisės, o norint gauti duomenis apie asmenų buvimo vietą neirekia įstatymo pataisų – tai įrodo jau veikiančios programėlės, pvz., „Karantinas“.

Palyginti su pirminiu Susisiekimo ministerijos parengtu pataisų variantu, js buvo pakoreguotos Seimo Ekonomikos komitete: nustatyta, kad operatoriai turėtų teikti tik asmenų buvimo vietą, bet ne srauto duomenis.

Taip pat buvo numatyta, kad galimybė valdžios institucijoms gauti asmens buvimo vietą galiotų tik ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, bet ne paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį.

Seimo narių siūlymu buvo pritarta ir tam, kad asmuo turėtų būti informuojamas apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis, suteikiama teisė sprendimą dėl duomenų rinkimo skųsti. To nebuvo pirminiame projekte, tačiau ir pakoreguotam projektui priimti Seimo opozicijos atstovai nesiregistravo.

Opozicijos atstovai yra parengę laisvesnį pataisų variantą, kad duomenis apie asmens buvimo vietą būtų galima gauti tik tuo atveju, jei jis nesutinka naudoti mobiliosios aplikacijos.

Pagal Elektroninių ryšių įstatymo pataisos projektą, karantino metu operatoriai duomenis apie asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą turėtų teikti tik tais atvejais, kai „kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas“.

Pagal opozicijos atstovų siūlymą, įstatymas negalėtų būti taikomas, kai asmuo sutinka naudotis Vyriausybės patvirtinta mobiliąja aplikacija jo buvimo vietos nustatymui ir kontrolei.