Seime ketvirtadienį už R. Jurkuvienės skyrimą į šias pareigas balsavo 60, prieš – 11, susilaikė penki Seimo nariai.

Krikščionių sąjungos vadovas Rimantas Jonas Dagys apie R. Jurkuvienę teigė, kad „jos kvalifikacija niekam nekelia abejonių“, o priekaištai dėl konservatyvumo yra ne kas kita kaip diskriminacija pažiūrų pagrindu.

„Tikrai jos biografija ir jos kvalifikacija niekam nekėlė abejonių, žmogus yra tam darbui pasiruošęs, dirbęs ir praktinį darbą, ir ne vienas išsilavinimas – ir gydytojo, ir socialinių mokslų“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatęs Seimo narys.

„Iš esmės neradus priekaištų kandidatūrai nuskambėjo priekaištas – man jūsų konservatyvios pažiūros yra nepriimtinos. Įsiklausykime, Seimo salėje mes dėl pažiūrų norime pradėti diskriminaciją. Neturėtų būti metami kaltinimai dėl to, kad turi konservatyvias pažiūras. Tiksliau, normalias pažiūras apie vyrą ir moterį, apie šeimą, kam ji reikalinga“, – kalbėjo R. J. Dagys.

Liberalų sąjūdžio vadovė  Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog nerimą kelia būsimos vadovės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje.

„Pasisakymai apie smurtą artimoje aplinkoje, mėginimai ieškoti kažkokių giluminių priežasčių ar netgi kalbėti apie tai, kad mes nežinome, kiek kartų moterys smurtauja prieš vyrus, yra tikrai mėginimas neigti šios labai opios problemos mastą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Sukuriama dar viena institucija, kurios, matyt, pagrindinis tikslas yra stumti tam tikrą, labai konservatyvų požiūrį ir neigti problemas, kurios yra labai realios ir su kuriomis Lietuvos moterys kasdien susiduria“, – teigė liberalų vadovė.

Kas man la­bai stip­riai ke­lia abe­jo­nių, ar tik­rai po­li­ci­nės prie­mo­nės yra pa­čios efek­ty­viau­sios ko­vo­jant su smur­tu.

R. Jurkuvienė anksčiau prisistatydama Seime teigė, kad po to, kai buvo priimtas Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je aplinkoje įsta­ty­mas, smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ne ­su­ma­žė­jo, bet pa­dau­gė­jo, „ir ne ke­liais pro­cen­tais, o šim­tais procentų“.

„Kas man la­bai stip­riai ke­lia abe­jo­nių, ar tik­rai po­li­ci­nės prie­mo­nės yra pa­čios efek­ty­viau­sios ko­vo­jant su smur­tu. Vienas momentas. Ant­ras mo­men­tas yra tas, jei­gu mes pa­si­žiū­rė­tu­me sku­bios pa­gal­bos sky­rių sta­tis­ti­ką, tai ten dominuoja vy­rų prieš vy­rus smur­tas. Ar tai yra vie­nin­te­lė kon­cep­ci­ja smur­to prieš mo­te­ris, tai yra ly­ties pa­grin­du, ar tai yra, pa­vyz­džiui, so­cia­li­nio iš­mok­tu­mo te­ori­ja, čia dar rei­kia rim­tų ana­li­zių ir la­bai rim­tai rei­kė­tų pa­si­žiū­rė­ti, kaip vis dėl­to, kas čia yra, ko­dėl jo ne­ma­žė­ja, o au­ga, ir ką vei­kia tie spe­cia­li­zuo­ti pa­gal­bos cen­trai“, – kalbėjo R. Jurkuvienė.

Nacionalinė šeimos taryba kaip institucija numatyta prieš porą metų Seimo priimtame prieštaringų vertinimų sulaukusiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Jo šalininkai teigė, jog įstatymas būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką, o kritikai įžvelgė galimybę diskriminacijai.

Nacionalinės šeimos tarybos vadovą renka patys tarybos nariai, jis skiriamas Seimo balsavimu.

Įstatymo preambulėje skelbiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.