Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Jūratės Šovienės Seimui pristatytą prezidento teikimą atleisti E. Pašilį palaikė 126 Seimo nariai. Prieš balsuojančių nebuvo, o susilaikė – 4 parlamentarai.

Pasakė, kokio reikėtų naujo generalinio prokuroro

Dar prieš balsavimą Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad skiriant naują žmogų į generalinio prokuroro pareigas Prezidentūra turėtų suklusti. Jo teigimu, nors E. Pašilis ir nepataikavo politinėms jėgoms, procesai pačioje prokuratūroje vyko ganėtinai vangiai.

„Reikia pripažinti, kad reformų prokuratūroje nesimatė. Prokurorų nepasitenkinimas vadyba egzistavo, prokuratūros autoritetas neaugo. Tačiau reikia matyti ir kitus dalykus. Visgi nebuvo akivaizdaus pataikavimo politinėms jėgoms. Buvo rutininis darbų atlikimas ir norėtųsi, kad generalinė prokuratūra funkcionuotų kaip lyderiaujanti institucija. Deja, to nebuvo“, – Seime kalbėjo E. Gentvilas.

Todėl, pasak politiko, prezidentas G. Nausėda turėtų teikti tokį kandidatą, kurio kompetencijomis ir lyderyste neabejotų nei visuomenė, nei Seimas ir, kad paskirtasis generalinis prokuroras galėtų eiti bent jau kelias kadencijas.

„Tai yra pamoka visiems asmenims, kurie skiria, pasiūlo generalinius prokurorus. Tai jau ne pirmas generalinis prokuroras, kuris nesulaukia palaikymo tolesnei savo karjeros eigai. Ponas Pašilis nėra pirmasis. Mano linkėjimai Prezidentūrai ir prezidentui yra rasti kandidatą, kuris tikrai parodytų sugebėjimą ir įgytų autoritetą Seimo narių, ir visuomenės ir gautų pasitikėjimo kitai kadencijai“, – teigė liberalas.

Kol kas kandidatų, kas galėtų užimti kadenciją baigiančio generalinio prokuroro vietą, Prezidentūra nepateikė.

Tai jau ne pirmas generalinis prokuroras, kuris nesulaukia palaikymo tolesnei savo karjeros eigai. Ponas Pašilis nėra pirmasis.

Prezidento dekretą pristačiusiai J. Šovienei Seimo nariai turėjo ir bendresnių klausimų. Konservatorius Mykolas Majauskas prašė patarėjos pakomentuoti kritikos viešojoje erdvėje jau susilaukusias procedūras skiriant E. Pašilį į ES Bendrojo teismo teisėjo pareigybę.

„Buvo visokių diskusijų viešojoje erdvėje ir kažkokių nesusikalbėjimų. Gal galėtumėte atskleisti, kokia buvo situacija dėl jo kandidatavimo į europines pareigas“, – klausė politikas.

„Šiandien svarstomas ne šis klausimas, o generalinio prokuroro kadencijos pabaigos ir jo atleidimo iš pareigų pasibaigus kadencijai klausimas“, – sakė J. Šovienė, primindama, kad G. Nausėda savo nuomonę dėl šios situacijos jau yra išdėstęs.

E. Pašilio kandidatūrą Teisingumo ministerijos sudaryta darbo grupė siūlė į ES Bendrojo teismo teisėjo pareigybę. Tačiau prezidentas lapkritį jo kandidatūrą atmetė, pažymėdamas, kad atrankos procesas buvo mažai skaidrus ir neefektyvus.

E. Pašilio penkerių metų kadencija baigiasi gruodžio 29 d. Generaliniu prokuroru jis buvo paskirtas 2015 m. gruodį, Prezidentūroje šeimininkaujant tuometinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei. Iki tol E. Pašilis dirbo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėju ir šio teismo pirmininku. 

Pastarąją savaitę pasirašęs dekretą dėl E. Pašilio atleidimo, prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos prokuratūra per pastaruosius penkerius metus pagerino prokurorų socialines garantijas, atskirų prokuratūrų lygmeniu vykdė darbo optimizavimo procesus, užbaigė ir teismams perdavė ne vieną rezonansinę bylą.

Pagal Konstitucijos 118 straipsnį generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Prokuratūros įstatymas numato, kad generalinio prokuroro kadencija yra penkeri metai, o jo įgaliojimai nutrūksta pasibaigus įgaliojimų laikui.