Grupė parlamentarų įregistravo rezoliucijos projektą, kuriame sakoma, kad tibetiečiai „nesusitaikė su prievartiniu teisių suvaržymu“.

Seime įregistruotame projekte „Dėl Tibeto problemos sprendimo“ dešimt Seimo narių ragina Lietuvą imtis skatinti žmogaus teisių principais grindžiamą „Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu“, praneša nacionalinis transliuotojas.

Vienas iš projektą siūlančių parlamentarų Vytautas Grubliauskas lrt.lt teigė, kad pritarti Tibeto nepriklausomybės idėjai „tiesmukiškai nesiūlo, tai yra didžiulis tarptautinis reikalas“, tačiau pabrėžė, kad Lietuva galėtų prisidėti prie „Tibeto ir Kinijos kaip lygiateisių partnerių pokalbio skatinimo, kad tibetiečiai būtų išgirsti“.

„Iš tikrųjų Lietuva pagal savo teritoriją, lyginant su Kinija, gal artimesnė Tibetui, Lietuva gal negali būti šio projekto iniciatorė, bet gali kelti problemą, kviesti dialogui“, - aiškino jis.

Parlamentarų paruoštame projekte rašoma, kad „1959 metų kovo 10 dienos sukilimas ir 2008 metų masiniai tibetiečių protestai rodo, jog nepaisydama žiauriausių represijų Tibeto tauta nesusitaikė su prievartiniu jos teisių suvaržymu, o Tibeto problemos sprendimas ir žmogaus teisių užtikrinimas Tibete įmanomas tik paisant Tibeto tautos teisių“.

„Susiklosčiusiomis sąlygomis Dharamsaloje reziduojantis Jo Šventenybė XIV-asis Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje yra tikroji Tibeto tautos atstovybė“, - teigiama paruoštoje rezoliucijoje.

Ją parengusi Seimo narių grupė „ragina Kinijos Liaudies Respublikos vadovus pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Jo Šventenybe XIV-uoju Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais, ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus“.