Seime bus bandoma atgaivinti metro idėją. Jos šalininkai ir oponentai skaičiuoja skirtingai: pirmieji kalba apie ilgalaikę perspektyvą, antrieji atkerta – už vienkartinę kelionę metro tektų pakloti 17 litų.

Prijungtų prie "Rail Balticos"

Seime šiandien turėtų būti teikiamas 43 įvairių frakcijų parlamentarų pasirašytas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas. Iki šiol jam pajudėti iš mirties taško esą trukdė įstatyminės bazės stoka, tad pagrindinis įstatymo tikslas – sukurti įstatymines prielaidas darbams pradėti ir paskirstyti projekto įgyvendinimo funkcijas. Darbus drauge įgyvendinti turėtų Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, kol kas nežinomas strateginis investuotojas ir projekto įgyvendinimo bendrovė.

Vieno iš įstatymo projekto rengėjų Mišrios Seimo narių grupės frakcijos nario Lino Balsio teigimu, įstatymas numato principus, kaip tokie projektai galėtų būti finansuojami.

"Koncesija reiškia, kad yra suinteresuotos pusės, pritraukiamas viešasis ir privatusis kapitalas, tiedu kapitalai tarpusavy bendradarbiauja ir finale tas projektas tampa ekonomiškai gyvybingas. T. y. verslui jis atsiperka, o gyventojams atsiperka pačiu priimtiniausiu būdu, nes kaina tampa prieinama", – dienraščiui sakė L.Balsys.

Aiškinamajame įstatymo projekto rašte pateikiama argumentų, kodėl Vilniui metropoliteno reikėtų: esą dėl jo gyventojams ne tik tektų mažiau laiko praleisti transporto spūstyse – projektas taip pat atvertų kelią kelių milijardų litų užsienio investicijoms, viešajame transporte pagerėtų kriminogeninė situacija, kiltų miesto prestižas, šalia metro trasų nekilnojamojo turto vertė padidėtų pusantro karto.

Tačiau, pasak L.Balsio, į metro reikėtų žiūrėti kaip į ne vien sostinei, bet ir visai Lietuvai aktualų projektą. Jis esą pasitarnautų ir tuo, kad Vilnius pagaliau būtų prijungtas prie geležinkelio "Rail Baltica".

"Pagal dabartinį projektą Vilnius lieka nuošalyje nuo "Rail Balticos", kuri eina iš Latvijos į Lenkiją per Lietuvą, bet aplenkia sostinę. Tai baisus nesusipratimas ir metro atšaka galėtų būti nutiesta bei sujungta su viena geležinkelio "Rail Baltica" dalių. Tai tikrai labai svarbu", – dėstė vienas koncesijos rengėjų.

Koncesininku siūlo tapti kiekvienam

Projekto finansavimo modelis ir kaina galėtų paaiškėti tik vėliau, po derybų su potencialiu koncesijos laimėtoju. Tačiau skaičiuojama, kad Lietuvai jis atsieitų apie 4 mlrd. litų. Metų pradžioje premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad metro jis regi kaip antraeilės svarbos projektą, o jam reikalingos sumos valstybė neturi.

L.Balsys atkerta, kad nuolatinis kartojimas, jog biudžete trūksta pinigų, yra ne problemos sprendimas, o jo vengimas. Į metro esą reikėtų žvelgti kaip į ilgalaikę investiciją.

"Pastatytas metro, pagerinta miesto infrastruktūra – tai ne tokie dalykai, kurie dingsta, jie išlieka kaip turtas, vertybė visiems Lietuvos žmonėms ilgą laiką. Bėgant metams metro, kaip miesto infrastruktūros dalies, vertė didėja – miestas tampa patrauklesnis kitoms investicijoms. Taigi jeigu žiūrėtume į bendrąjį ekonominį efektą, jei premjeras dar sykį pagalvotų per viešą diskusiją, manau, jo pozicija pasikeistų", – kalbėjo Seimo narys.

L.Balsys turi pasiūlymą ir ką daryti tokiu atveju, jei valstybės biudžetas iš tiesų pasirodytų pernelyg skylėtas projektui finansuoti. Koncesininku esą galėtų tapti bet kuris Lietuvos pilietis, turintis santaupų banke.

"Lietuvoje šiuo metu gyventojai bankų sąskaitose turi padėję apie 48 mlrd. litų, tai labai didelė suma, o žmonės tuos pinigus turi ir tiesiog laiko. Tai gal žmonės irgi norėtų tapti koncesininkais, dalininkais, gal jie norėtų įsigyti metro akcijų ir taip finansuoti projektą, kuris garantuotai nesubankrutuos? Žmonės, kurie investuotų savo pinigus, dabar gulinčius bankuose už iš esmės minusines palūkanas, galėtų juos įdarbinti efektyviai. Čia ir būtų tautos kapitalo įtraukimas derinant su viešuoju kapitalu", – įžvelgė parlamentaras.

Nenumarinta ir tramvajaus vizija

Metro idėjos rėmėjų netrūksta ir Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau pagrindiniai priešininkai – taip pat joje. Labiausiai metro projektui nepritaria pats sostinės meras Artūras Zuokas ir jo partijos kolegos. Viena jų, Indrė Jakaitytė, teigia, kad finansinių sunkumų kamuojamai savivaldybei toks piniginis krūvis būtų nepakeliamas.

"Metro projektas Vilniui būtų ekonomiškai nenaudingas. Įvertinus investicijas ir eksploatacijos išlaidas, metro sistema galėtų pasiteisinti tik tokiu atveju, jei koncentruoti keleivių srautai siektų bent 10 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi. Palyginkime – populiariausias ir pagal keleivių srautus stabiliausias maršrutas Stotis–Santariškės šiandien generuoja iki 5 tūkst. keleivių srautą. Taigi, esant tokiems keleivių srautams būsimos metro bilietų kainos būtų labai aukštos (atliktais skaičiavimais – bent 17 litų), todėl tai būtų per didelė finansinė našta tiek keleiviams, tiek pačiai savivaldybei, kuri turi dotuoti įvairias nuolaidas. Miesto biudžetui tai būtų nepakeliama", – argumentavo I.Jakaitytė.

Vietoj metro savivaldybėje dėliojami galimi tramvajaus įrengimo planai. Tačiau konkretesnių žinių, ar planai taps realybe, dar teks palaukti.

"Savivaldybės taryba dar 2012 m. gruodį patvirtino, kad pirmoje greitųjų viešojo transporto maršrutų linijų statybų eilėje pagrindinę liniją Santariškės–Stotis ir antrąją liniją Ukmergės žiedas–Konstitucijos prospektas–Stotis aptarnaus naujos nukreipiamosios kelių viešojo transporto greitojo susisiekimo sistemos. Kokios tai bus naujos transporto rūšys – vienabėgis, dvibėgis ar virtualus tramvajus, bus atsakyta per tarptautinį konkursą, paremtą ekonominio naudingumo kriterijais", – sakė I.Jakaitytė.