Seimas svarstys siūlymą pripažinti Lietuvos naująją apaštalų bažnyčią.

Ketvirtadienį po pateikimo 23 Seimo nariams balsavus už, dviem - prieš, 19 susilaikius pritarta tokiam nutarimo projektui. Toliau jį svarstys Seimo Žmogaus teisių komitetas.

Netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Šį pripažinimą suteikti gali Seimas.

Teisingumo ministerija dar 2003 metais yra pateikusi išvadą, kad Naujosios apaštalų bažnyčios bendruomenės teisėtai veikia Lietuvoje nuo XX amžiaus pradžios ir iš dalies atitinka reikalavimus dėl pripažinimo. Bažnyčios veikla buvo nutrūkusi sovietų okupacijos metais, ir atnaujinta Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę.

Teisingumo ministerijos išvadoje teigiama, kad bendruomenės neskaitlingos (per 2011 metų gyventojų surašymą šiai bendruomenei save priskyrė 422 gyventojai, nors pati bendruomenė tvirtina turinti kelis tūkstančius pasekėjų), tačiau nėra kontroversiškos, neturi įtempto santykio su visuomene.

Naujoji apaštalų bažnyčia yra krikščioniška Bažnyčia, besilaikanti istorinės krikščionybės doktrinų, tačiau ypatingą vietą suteikianti apaštalams, per kuriuos atleidžiamos nuodėmės pamaldose, teikiami sakramentai. Šios religinės bendruomenės ištakos - XIX amžiaus viduryje Anglijoje prasidėjęs irvingistų judėjimas, vadintas „Katališkiška apaštališka bažnyčia“.

Lietuvoje tradicinės religinės bendruomenės yra lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Valstybė dar yra pripažinusi dvi religines bendruomenes kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį: Lietuvos evangelikus baptistus ir Septintosios dienos adventistus. Pripažinimo šiuo metu taip pat siekia Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga (sekmininkai).

Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos.

Tradicinės religinės bendruomenės mūsų šalyje gauna valstybės paramą, į ją gali pretenduoti ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės.