Įpratę prie privilegijų parlamentarai negali be jų apsieiti, o ryžto jų atsikratyti neužtenka. Tik taip galima paaiškinti be konkurencijos Seime veikiančios kirpyklos fenomeną.

Pradžia – 1982-ieji

Beveik jokių mokesčių ir jokios konkurencijos. Tokiomis šiltnamio sąlygomis Seime jau antrą dešimtmetį veikia Virginijos Snimuškinos kirpykla. Parlamento darbuotojai čia gali ne tik apsikirpti – teikiamos manikiūro ir net masažo paslaugos.

Seimo trečiųjų rūmų rūsyje įsikūrusioje kirpykloje, kuri užima bemaž 20 kv. metrų, – keturios darbuotojos. Pati kirpyklos savininkė, pensininkė V.Snimuškina čia dirba nuo 1982 m.

Kirpykla Seime – akivaizdus sovietmečio reliktas. Kad šios Seimo patalpos išnuomotos be konkurso ir neapibrėžtam terminui, Valstybės kontrolė skelbė dar prieš šešerius metus.

Skelbia surengę konkursą

Nei kirpyklos – individualiosios įmonės – savininkė V.Snimuškina, nei Seimo kanceliarijos atstovai dienraščiui vakar taip ir nesugebėjo nurodyti, už kokią sumą nuomojamos patalpos.

Antanas Dimaitis, Seimo Bendrųjų reikalų departamento direktorius, painiai aiškino, kad V.Snimuškina kas mėnesį moka „gal 300 litų ir už komunalines paslaugas atskirai“.

Seimo kanceliarijos atstovas nurodė, kad buvo surengtas patalpų nuomos konkursas. „Jau antras konkursas praėjo. Tik man atrodo, kad daugiau niekas nedalyvavo“, – patikslino A.Dimaitis. Jo teigimu, sutartis dėl patalpų nuomos su V.Snimuškina turėtų baigtis 2016 m.

Prisiduria prie pensijos

Kirpyklos savininkė V.Snimuškina aiškino, kad dirbdama Seime taip prisiduria prie pensijos. „Aš ten dirbu nuo 1982 m. Seniai. Laimėjome du konkursus. Iš pradžių patalpos buvo paskirtos, buvo valdiška kirpykla “Pirmūnas„. Mus pasiuntė ten, nes reikėjo kirpėjų. Paskui, nepriklausomybės pradžioje, įkūrėme įmonę ir dirbame. Viskas vyksta tvarkingai“, – dienraščiui kalbėjo ilgametė Seimo kirpėja.

Ji patikslino, kad kirpykloje dirba dvi kirpėjos, viena manikiūrininkė ir viena masažuotoja. V.Snimuškinos teigimu, klientų Seimo kirpykloje netrūksta. „Nors kartais per dieną būna ir du, ir penki“, – pridūrė ji.

Ar iš tokio verslo šiltnamio sąlygomis galima uždirbti? Regis, taip. „Pensininkė esu. Tai, žinote, prisidurti priedą visai gerai, o klientūra mano nuolatinė, šitiek metų“, – paklausta apie uždarbį teigė V.Snimuškina.

Milijonieriui per brangu

Seimo kirpyklą ir masažo kabinetą, žinoma, labiausiai yra pamėgusios Seimo moterys, parlamento kanceliarijos darbuotojos. Tačiau kirpyklos neaplenkia ir ministrai. Kaip aiškino kirpyklos darbuotoja, vyrų kirpimas čia kainuoja iki 30 litų, moterų – apie 30–40 litų.

„Prieš penkerius ar daugiau metų ten kirpausi. Nematau čia nieko bloga. Jei žmonės nori nusikirpti, yra patalpos, kodėl nesikirpti. Tik atvirai pasakius, ten daug brangiau“, – aiškino socialdemokratas, ilgametis parlamentaras Bronius Bradauskas.

O, pavyzdžiui, konservatorius Jurgis Razma šioje kirpykloje niekada nesilankė ir net nežinojo, kur ji yra. Jis svarstė, kad Seimo kanceliarija turėtų atsiklausti visų Seimo frakcijų, ar kirpėjų paslaugos Seime išties būtinos, nes grožio salonų apstu ir prie Seimo. „Gal moterims čia labiau reikalinga, jei reikia skubėti į TV diskusijų laidą ar pan.“, – juokavo J.Razma.

Seimo kanceliarija, anot jo, šiuo atveju turėtų elgtis preciziškai ir surengti skaidrų nuomos konkursą, nes grožio salonas Seime – tikrai ne būtinybė. Beje, Seime veikia ne tik kirpykla. Čia yra ir speciali parduotuvė.