Pernai Lietuvoje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdomi prieš beveik 4,5 tūkst. asmenų, ir skaičiai rodo, kad pokalbių pasiklausymo mastai stabilizuojasi, sako Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius.

„Tendencijos po nukritimo, kuris buvo iš 2013 į 2014 metus, yra panašios, žiūrint pagal asmenų skaičių, dar šiek tiek, bet labai nedaug mažėja. 2015 metais kriminalinės žvalgybos veiksmai, ribojantys teises, įsiskverbimai į patalpas, aišku, didžiąją dalį (sudarė) telefoninių pokalbių pasiklausymai, buvo vykdomi 4454 asmenų atžvilgiu, jei 2014 metais buvo 4570, tai nežymus kritimas. Pasiektas stabilumas“, – trečiadienį žurnalistams po komisijos posėdžio sakė D.Petrošius.

Jis pažymėjo, kad 2013 metais, pvz., kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos net 6139 tūkst. asmenų. „Iš 2013 į 2014 metus buvo reikšmingas kritimas, susijęs su kai kuriomis pertvarkomis“, – pabrėžė D.Petrošius.

Informaciją dėl kriminalinės žvalgybos priemonių trečiadienį išklausęs komitetas taip pat paprašė generalinio prokuroro Evaldo Pašilio konkretesnių duomenų dėl atskirų institucijų statistikos.

„Klausomasi negali būti automatiškai, turi būti klausomasi, kai reikia. Mes atkreipėme prokuroro dėmesį, kad kai kurie subjektai, tik nesakysiu, kurie, lyg ir maži,bet asmenų, kurių atžvilgiu atlieka (veiksmus), skaičius labai didelis. Mes uždavėm klausimą, kad jie patys pasižiūrėtų ir mums paaiškintų, kodėl toks didelis tas asmenų skaičius, gal jie paaiškins. Kai kalbame apie kontrabandos bylas, mes suprantame, kad labai didelės grupės ir vienas tyrimas gali apimti daug asmenų, bet korupcinėse bylose tokio didelio rato gal ir nėra, tai ar ten nėra kažkokio pertekliaus“, – kalbėjo komiteto vadovas, tačiau dėmesį patraukusių institucijų sakė neįvardinsiantis.

Nacionalinė teismų administracija kovą BNS yra pateikusi duomenis, kad pernai prokurorai prašydami sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę į teismus kreipėsi 10 tūkst. 272 kartus, Užpernai tokių prašymų buvo 12 tūkst. 332, 2013 metais – 14 tūkst. 526.

Nacionalinės teismų administracijos atstovė spaudai Živilė Navickaitė-Babkin BNS teigė, kad ne visi prašymai yra susiję su telefoninių pokalbių pasiklausymu  – didelė dalis jų yra tik dėl abonento buvimo vietos nustatymo techninėmis priemonėmis, be to, nemažai jų susiję su jau anksčiau taikytų sankcijų pratęsimu ar pakartojimu.

D.Petrošiaus vertinimu, tikrąjį pasiklausymo mastą tiksliausiai atspindi asmenų, prieš kuriuos taikyti kriminalinės žvalgybos metodai, skaičius, nes prokurorų kreipimaisi gali būti keli vieno asmens atžvilgiu, tarp jų ir prašymai sankcijas pratęsti ir t.t.