Praeiviai LNK žurnalistams išsakė savo nuomonę dėl gyvenimo įgūdžių pamokos.
„Kiek man teko domėtis, tai ši pamoka ugdo emocinį intelektą, kalba apie priklausomybes, lytiškumą. Visiškai palaikau šias pamokas. Nesu kompetentinga įvertinti mokytojų kompetenciją. Jei mokytojai yra vyresni, tai turbūt jiems patiems yra keista apie tai kalbėti, nes jie buvo auklėjami sovietmečiu. Tada visos šios temos buvo tabu ir jie tai nešasi su savimi visą gyvenimą. Manau, kad jaunesni, šiuolaikiški tėvai yra tikrai už ir laukia tų pamokų“, – kalbėjo moteris.
„Šiose pamokose turėtų būti patarimai, gyvenimo praktiniai įgūdžiai, kas pravers gyvenime. Mokytojai greičiausiai turi kažkokį patyrimą iš savo gyvenimo praktikos. Apie lytiškumą reikėtų kalbėti, bet labai saikingai ir pamatuotai“, – nuomonę išsakė praeivė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kiekvienam mokytojui reikėtų integruoti tas žinias į savo dalyką. Bet manyčiau, kad vaikai labiausiai mokosi iš tėvų elgesio“, – sakė moteris.
Apie tai, koks šių pamokų turinys bei tikslas, plačiau papasakojo švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė.
– Apie ką yra šios pamokos?
– Gyvenimo įgūdžių pamokos yra labai įvairios ir apima daug skirtingų temų. Pačios programos pamatas yra socialinis ugdymas. Mes mokome vaikus gerbti save, gerbti aplinkinius, kurti tvarius santykius. Taip pat dėmesys yra skiriamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, smurto, savižudybių prevencijai. Mokoma pirmosios pagalbos.
– Lytiškumo ugdymas kelia daugiausiai audrų. Kiek jo šiose pamokose bus?
– Lytiškumas yra neatsiejamas nuo socialinio, emocinio ugdymo. Mes nekalbame apie žmogaus lytį atskirtą nuo visų kitų jausmų. Lytiškumo ugdymas sudaro iki 15 proc. visos programos. Bet kaip ir minėjau, šioje programoje visos temos yra persipynusios.
– Kas mokys šių pamokų?
– Mokytojai, kurie jau dirba mokyklose, gali tapti ir gyvenimo įgūdžių pamokos mokytojais. Juolab kad dauguma tų temų jau yra pažįstama mokyklose. Daliai temų reikia pastiprinimo. Todėl nuo spalio startuoja nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universitete. Mokytojai galės įgauti papildomų žinių, pastiprinimo. Labai svarbu, kad jei mokytojas jaučiasi nepasirengęs kalbėti kokia nors tema, jis gali pasikviesti pastiprinimą. Čia turime ir dideles patirtis sukaupusias nevyriausybines organizacijas, ir psichologus, ir Visuomenės sveikatos biurus. Mokytojas neturi jaustis paliktas vienas ir gali drąsiai kviestis pagalbos, jei tokios prireiks.
– Koalicija sako, kad reikia stabdyti šias pamokas. Kai kurie merai kišasi į mokyklų programas ir sako, kad jų savivaldybėse tokių pamokų nebus. Kaip tai vertinate?
– Labai norėtųsi, kad visi, kurie komentuoja, būtų paskaitę tikrąjį programos turinį, o ne kažkokius kitus pasirodančius dokumentus. Toks būtų patarimas visiems – remtis pirminiais šaltiniais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato švietimo programas. Merai neturi tam įtakos.
Labai norėtųsi, kad visi, kurie komentuoja, būtų paskaitę tikrąjį programos turinį, o ne kažkokius kitus pasirodančius dokumentus.
Tačiau koalicija turi savų abejonių dėl pamokos.
„Aš šią programą labai gerai perskaičiau. Joje yra labai daug gerų, reikalingų dalykų. Bet tam, kad tai būtų dėstoma, tai nėra taip lengva padaryti. Jei mokytojai nėra pasirengę, tai jau yra šios programos profanacija. Be to, nėra ir vadovėlių. Kai jų nėra, visi diskutuoja, kas juose yra, ar nėra. Žiūrėjau, kokia yra sudėta metodinė medžiaga. Tiesą sakant, nenorėčiau, kad tokia medžiaga būtų dėstoma mano vaikams. Lytiškumo ugdymas visoje šioje programoje daugiausiai kelia problemų. Turbūt girdėjote, kad merai pradeda komunikuoti. Merai negali atsisakyti šios programos savo nuožiūra. Jie negali nustatyti, ką dėstyti, o ko ne, todėl, kad tai yra privalomo turinio dalykas. Jei kažkas sumąstytų nedėstyti savo nuožiūra, būtų tolygu, jei kurioje nors iš savivaldybių atsisakytų dėstyti matematiką. Toks vaikas būtų laikomas nebaigęs vidurinio mokymo programos“, – sakė Seimo narys Aurelijus Veryga.
Naujausi komentarai