Seimo narys Eduardas Šablinskas įsitikinęs, kad nereikia už Vilniaus širdyje esantį jo gyvenamą savivaldybės butą, kuris galėtų būti skirtas socialiai remtiniems asmenims, nei nuomos mokėti, nei išsikelti iš jo.

Buvusio seniūno byla

Smulkiųjų verslininkų gynėju prisistatantis Seimo narys socialdemokratas E. Šablinskas šiuo metu įklimpęs teisminiuose ginčuose su Vilniaus savivaldybe. Buvusiam Senamiesčio seniūnui savivaldybės klerkai neduoda ramybės dėl būsto Stiklių g. 5.

Parlamentaras šventai tiki, kad šiame name esantis jo ir jo šeimos gyvenamas butas – jo nuosavybė. Tiesa, jis pats pripažįsta, kad šis būstas nėra jo privatizuotas. Todėl savivaldybė bylinėjasi bandydama iškeldinti, jos nuomone, miestui priklausantį būstą užgrobusį Seimo narį.

Vargo vakarienė

„Mano vargai prasidėjo dar 1986 m. Tada mums įteikė pranešimą, kad Plačiosios gatvės 4 namas, kur gyvenau bute, bus griaunamas, o aš su šeima laikinai perkeliamas į manevrinį butą Šiaulių g. 5–12, iš šio būsiu perkeltas į kitą, nuolat gyventi tinkamą būstą“, – dėstė E. Šablinskas.

Tuomet, anot parlamentaro, prasidėjo tikra vargo vakarienė. Namo Stiklių gatvėje statybų finansavimui stringant darbai sustojo, kieme riogsojo statybininkų paliktas kranas, kaip prisiminė tuomet Senamiesčio seniūnu buvęs vyras.

„Namas turėjo būti baigtas 1991 m., bet mes įsikėlėme į nebaigtas remontuoti patalpas tik 1995 m. ir patys turėjome viską tvarkytis, gyventi tarp statybinių medžiagų, dulkių. Namą vertinti atidavėme tik 2007 m. Iki tol jis teoriškai, o tam tikrą laiką – ir praktiškai, buvo netinkamas gyventi. Ir jie dar nori nuomos už tai?“ – piktinosi E. Šablinskas.

Tiesa, nuo 1995 m. iki šiol E. Šablinskas gyvena nesudaręs jokios sutarties su savivaldybe, kuri laikosi nuomonės, kad būstas yra jos nuosavybė.

Tikisi privatizuoti

Savivaldybė į laikraščio siųstus klausimus atsakė labai lakoniškai. Vilniaus savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjas Vidutis Bareikis informavo, kad „šiuo metu vyksta teisminiai ginčai“ ir yra problemų su kitais senamiestyje esančio daugiabučio gyventojais.

Anot E. Šablinsko, jo teisumą įrodė prieš savivaldybę laimėtų teismų virtinė. Neva jau įrodyta, kad butas Stiklių gatvėje niekada nėra buvęs socialinis. Dabar liko paskutinis dalykas – gauti nuosavybės dokumentus.

„Jau 100 proc. įrodyta, kad tai joks socialinis būstas ir niekada toks nebuvo. Dabar svarbu, kad būstą leistų privatizuoti. Visi dokumentai yra“, – pabrėžė parlamentaras.

Vis dėlto E. Šablinsko teiginys, kad būstas nesocialinis, kelia rimtų abejonių. Pirmiausia namas, o drauge ir parlamentaro butas yra savivaldybės nuosavybė, kurią administruoja savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Antra, kaip paaiškino pavardės prašęs neminėti įmonės atstovas, būsto paskirtį nulemia jame gyvenantys asmenys.

„Šis būstas būtų socialinis, jeigu jame gyventų socialiai remtini asmenys. Kadangi namo gyventojai gyvena jame savavališkai, be jokių sutarčių, mes nežinome, koks yra jų socialinis statusas. Jeigu žinotume, kad jie yra socialiai remtini, būstas, be abejo, būtų socialinis“, – teigė jis.

Skola – šimtai tūkstančių

Kol butas neprivatizuotas, E. Šablinskui ir kitiems, panašiai kaip jis butus gavusiems gyventojams, skaičiuojami nuompinigiai remiantis vidutine būsto nuomos rinkos kaina Senamiestyje. Laikraščio žiniomis, skola jau siekia kelis šimtus tūkstančių litų.

„Tikiu, kad ir šitą teismą laimėsiu. Nelogiška, kad jie reikalauja mokėti nuompinigius nuo 2000 iki 2011 m. kai namas buvo baigtas remontuoti ir atiduotas vertinti tik 2007 m., tai yra jis tapo tinkamas gyventi tik nuo 2007 m., o nuomą jie skaičiuoja nuo 2000-ųjų. Noriu paklausti – kodėl? Be to, nuompinigiai kažkodėl nustoti skaičiuoti nuo 2011-ųjų“, – piktinosi parlamentaras.