„Mes tikimės, kad prezidentas ir taip palaikys mus, nereikia ten vykti ir mitinguoti. Tikimės prezidento palaikymo“, – antradienį žurnalistams sakė profsąjungos vadovas.

Seimui pritarus, prezidentas Gitanas Nausėda 2024 metų biudžetą patvirtinti arba atmesti turi per dešimt dienų. Seimui priėmus biudžetą, prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS nekomentavo, ar šalies vadovas pasirašys įstatymą, ar vetuos.

LŠDPS biudžete prašė numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – kompromisinį variantą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Vis tik darbo užmokestį kitąmet numatoma didinti du kartus po maždaug 10 procentų.

Profsąjunga tvirtina, kad tokiu būdu kompensuojama infliacija, o 130 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklis nebus pasiektas.

Šis rodiklis įvardijamas pagrindiniu Vyriausybės bei politinių partijų ilgalaikiu įsipareigojimu mokytojams. Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.

A. Navickas žurnalistams Seime taip pat teigė, kad profsąjunga laikinai vėl stabdys streiką, tačiau jo nenutrauks.

„Mes kaip tik turėsime dar tarybos posėdį, bet manau sprendimas bus kol kas stabdyti aktyvius veiksmus, nes tikrai nukenčia mokiniai, tėvai, mokytojai finansiškai“, – sakė mokytojų profesinės sąjungos vadovas.

„Tikrai neplanuojame nutraukti, gal grįšime ir kitais metais, streikų gali būti ir perskirstant biudžetą“, – pridūrė jis.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, lapkričio pabaigoje streike dalyvavo apie 2 tūkst. pedagogų. Tuo metu antradienį į streiką įsitraukė apie 1,2 tūkst. mokytojų.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl esminių reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.