Už nutarimą, kad „sekmininkai“ būtų pripažinti valstybės, ketvirtadienį balsavo 57 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir devyni susilaikė.

Pirmoji sekmininkų bendruomenė Lietuvoje įkurta Biržuose 1912 metais, jos įstatai registruoti 1923 metais. 2011 metų surašymo duomenimis, sekmininkų tikėjimą šalyje išpažino 1852 asmenys, sąjungai priklauso 23 šios bažnyčios bendruomenės.

Pagal įstatymą, į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą galima pretenduoti, jeigu nuo jos registravimo praėjo ne mažiau kaip 25 metai (skaičiuojant nuo 1918 metų vasario 16 dienos), jeigu jos mokymas neprieštarauja įstatymams bei dorai ir jeigu šią bendriją palaiko visuomenė.

Iki šiol Seimas valstybės pripažinta religine bendrija dar yra paskelbęs Lietuvos evangelikus baptistus ir Septintosios dienos adventistus. Valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso dar siekia Lietuvos naujoji apaštalų bažnyčia.

Valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio paties statuso, kokį turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendrijos, bet suteikia tam tikrų privilegijų, palyginti su pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendrijomis. Valstybė pripažįsta tokių bažnyčių sudaromas santuokas, suteikia teisę mokyti tikybos mokyklose, šių bendrijų dvasininkai ir vienuoliai privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu ir kt.

Valstybės pripažinimą religinei bendrijai suteikia Seimas.

Lietuvoje veikia devynios tradicinės religinės bendruomenės: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.