Valdančiajai Tėvynės sąjungai gana sunkiai sekasi įgyvendinti savo pasiūlymą išsiaiškinti, ar atitinka Konstituciją planai atsisakyti šauktinių ir Lietuvoje įtvirtinti tik profesionalią kariuomenę.

Ketvirtadienį Seimas tik vargais negalais pritarė tam, kad pavasarį būtų svarstomas ir priimamas konservatorių parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šauktinių kariuomenės atsisakymo. Iš 89 balsavusiųjų parlamentarų už tokio kreipimosi pateikimą buvo 47, prieš ir susilaikė 42.

Tėvynės sąjungą šiuo klausimu parėmė tik pavieniai kitų valdančiųjų partijų atstovai Seime, taip pat opozicinė „Tvarka ir teisingumas“. Bet dauguma valdančiųjų liberalų, liberalcentristų, Tautos prisikėlimo partijos narių bei opozicinių socialdemokratų ir darbiečių balsavo prieš tai, kad atsirastų kreipimasis į KT dėl šauktinių kariuomenės atsisakymo Lietuvoje.

Galutinis balsavimas dėl šio kreipimosi įvyks Seimo pavasario sesijoje, kuris prasidės kovo 10 dieną.

Teikdamas projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tvirtino, kad ankstesnės Vyriausybės ir Seimo daugumos patvirtinti planai per artimiausius kelerius metus atsisakyti šauktinių ir profesionalizuoti Lietuvos kariuomenę gali prieštarauti net kelioms Konstitucijos nuostatoms. „Teisės aktais numačius galimybę neatlikti privalomosios pradinės karo tarnybos visiems Lietuvos piliečiams, jie gali likti neparengti vykdyti šią savo konstitucinę teisę ir pareigą“, - teigė S.Šedbaras.

Jis atkreipė dėmesį į du Konstitucijos straipsnius - „Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ bei „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“.

Jeigu Seime pavasarį bus galutinai pritarta kreipimuisi į KT, ši byla bus Konstitucijos sergėtojų nagrinėjama be eilės.