Valdžios institucijos, spaudžiamos verslo, ketina palengvinti labiausiai trūkstamų profesijų užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų labai trūksta, pritaria migracijos ekspertė Audra Sipavičienė, tačiau, jos teigimu, vien palengvintomis atvykimo į Lietuvą procedūromis jų ilgam nepriviliosime. „Dabartinė politika geriausiu atveju yra gaisrų gesinimo: ko šiuo metu labai trūksta, tuos yra lengviau atsivežti. Ir čia dažniausiai kalbama tik apie stambųjį verslą, o smulkiajam verslui ypač sunku atsivežti užsienio darbuotojų“, – LRT.lt komentavo A. Sipavičienė.

Anot vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus, šiuo metu derinamas įstatymo projektas, kuris numato, kad skubos atveju aukštos kvalifikacijos darbuotojų prašymų gyventi Lietuvoje svarstymo terminas galėtų sutrumpėti iki vieno mėnesio. Tačiau, Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės nuomone, siūlymas lengvinti procedūras neturėtų jokių tvarių pasekmių. Anot specialistės, aukštos kvalifikacijos darbuotojas, susidūręs su problemomis Lietuvoje, nusispjaus ir išvažiuos kitur. Apie tai, kaip prisikviesti darbuotojų, galvoja visa Europa.

„Čia mes konkuruojam su daugeliu šalių, ir nėra taip lengva. (...) Ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti – didelė problema“, – pažymėjo A. Sipavičienė. Imigracijos politiką reikia iš esmės pergalvoti žiūrint į ateitį ir susieti ją su socialinės ekonominės plėtros planais, mano specialistė.

„Pavyzdžiui, jei kuri mokslo slėnius, reikia pagalvoti – o kas juose dirbs, kaip pritraukti mokslo atstovus? Taip pat pereiti nuo laikinumo prie integracijos principo, kad geri specialistai galėtų ne tik atvykti, bet ir kurtis Lietuvoje. Jie turėtų matyti savo perspektyvą, jei bus naudingi Lietuvai“, – teigė A. Sipavičienė

Mėsai fasuoti plungiškiai netinka: geriau – nepaliečiai. Kodėl?

A. Sipavičienės teigimu, Švedijoje darbdaviai gali patys laisvai kviesti darbuotojus iš užsienio, tačiau tai nesukėlė didelio darbuotojų antplūdžio. Kodėl?

„Griežtai žiūrima, kad darbo sutartis atitiktų trišalę sutartį. Darbo paieškos skelbimas privalomai perduodamas tos srities profsąjungoms, yra ir kitokių saugiklių. Švedijoje yra daug geresnės sąlygos darbo rinkoje nei Lietuvoje, tačiau  didelio imigrantų antplūdžio nepastebėta“, – sako A. Sipavičienė.

Lietuvoje kai kas nuogąstauja, kad, dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo supaprastinus procedūras, į šalį bus nevaldomai vežami ir nekvalifikuoti darbininkai. Pasak Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininko Gintaro Bagužio, verslininkai jo nuolat klausia apie žmonių šiukšlių rūšiavimui ar panašiam darbui įsivežimą, o užklausimų dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų jis esą nesulaukia.

G. Bagužis minėjo „Vičiūnų“ įmonių grupės norą įsivežti kelias dešimtis darbuotojų iš Nepalo – vienos skurdžiausių pasaulio valstybių. Pasak jo, jie būtų dirbę mėsos fasuotojais ir būtų pakeitę plungiškius.

„Imigrantą, ypač tokį, kuriam darbas Lietuvoje yra labai svarbus, daug lengviau išnaudoti, iš jo lengviau reikalauti dirbti ilgiau ir už mažiau. Labai svarbu, kad užsieniečiai žinotų savo teises. Jei žinos – nebus akstino kviesti užsieniečius, kai yra vietinė darbo jėga“, – komentuoja A. Sipavičienė.

Pasak jos, panašioje išnaudojimo situacijoje kai kada atsiduria užsienyje dirbantys lietuviai.

Populiariausi užsieniečių darbai Lietuvoje

71 proc.  Lietuvoje dirbančių užsieniečių sudarė tolimųjų reisų vairuotojai, rodo 2012 m. Migracijos departamento duomenys. 9 proc. užsieniečių – laivų korpusų surinkėjai, 7 proc. – suvirintojai, 3 proc. – virėjai, 1 proc. – konsultantai, 10 proc. – kitų profesijų.

Nuo 2010 m. leidimų gyventi skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

Pasak A. Sipavičienės, vairuotojų iš užsienio Lietuvoje daugiausia yra todėl, kad taip patogiau darbdaviams – įdarbinami, pavyzdžiui, Baltarusiai, kuriems nereikia vizos vežioti prekes Rusijoje.

Dėl darbo jėgos poreikio nesiginčija

„Kad dažnai kvalifikuotos darbo jėgos neįmanoma Lietuvoje rasti – faktas. Daug bedarbių nereiškia, kad yra potencialiai daug darbo jėgos“, – verslininkams pritaria TMO Vilniaus biuro vadovė.

Dėl to nesiginčija ir migracija besirūpinančios valstybės institucijos, tačiau jos nesutinka su priekaištais dėl pernelyg ilgų procedūrų. Spręsti darbuotojų trūkumo problemas ES įsteigta Mėlynoji kortelė, kuri leidžia kvalifikuotą darbuotoją atsivežti per mažiau nei du mėnesius. Rengdami pirmadienį vykusią diskusiją verslininkai skelbė, kad Lietuvoje šios procedūros užtrunka „gerokai ilgiau“.

„Lietuvoje šis terminas – iki dviejų mėnesių, tačiau praktiškai tai užtrunka iki vieno mėnesio“, – apie kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo trukmę LRT.lt teigė Lucija Voišnis, Migracijos departamento prie VRM Imigracijos reikalų skyriaus vedėja.

Paprašyta pakomentuoti, ką reikėtų keisti tiek dabartinėse imigracijos procedūrose, tiek imigracijos politikoje apskritai, L. Voišnis paminėjo dvi spręstinas problemas. Viena problema – dėl fiktyvias įmones Lietuvoje kuriančių ar nusiperkančių užsieniečių, kurių vienintelis tikslas – gauti galimybę gyventi Šengeno zonoje. Kita problema – dėl geresnių galimybių išties daug investuojantiems verslininkams ir jų šeimoms apsigyventi šalyje.

2010 m. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių mano, kad imigracija yra neigiamas reiškinys.