Sloga, silpnumas ir kiti peršalimo simptomai – vos juos pajutę, į namus kviečiame šeimos gydytoją, kad jis išrašytų nedarbingumo lapelį. Atrodo, kad tokia prabanga tenkinsimės neilgai.

Vyriausybė Seimui pateikė svarstyti naują ligos pašalpos skyrimo tvarką: nemokėti jos už tris pirmąsias ligos dienas. Pagal naująją tvarką, ligos pašalpą už ketvirtą ir penktą nedarbingumo dienas mokės darbdavys, o pašalpa iš "Sodros" lėšų būtų mokama tik nuo šeštos nedarbingumo dienos.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybės siūlymu siekiama kovoti su piktnaudžiavimu ir skatinti sveiką gyvenimo būdą. Esą nauja tvarka apsaugos nuo nepagrįstų nedarbingumo pažymėjimų ir užtikrins tikslingą "Sodros" lėšų panaudojimą. Ką apie tai mano specialistai?

Leonas Valius, profesorius, Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas:

– Peršalimo sezono metu ligonių nedarbingumas trunka maždaug 5–6 dienas. Ką tai reiškia? Pirmos trys dienos nemokamos, ketvirtą ir penktą – dengia darbdavys, o "Sodra" per šį laikotarpį lėšas sutaupo. Valstybei tokie įstatymo pakeitimai galbūt naudingi, bet ne žmogui. Kitaip tariant – dabar pacientams neapsimokės trumpai sirgti. Apskaičiavę ligos atveju prarastą sumą ir išlaidas vaistams, žmonės galbūt ims labiau vertinti profilaktinius skiepus. Galima ir kita išeitis, kurios asmeniškai aš tikrai nerekomenduoju – gudrauti. Tikrai nemanau, kad medikai ims prekiauti nedarbingumo lapeliais, paprasčiausiai žmonės ims simuliuoti arba ieškoti kitų išeičių: susirgs penktadienį, savaitgalį – ne darbo dienas praleis be nuostolio, nuo pirmadienio pašalpą mokės darbdavys, o nuo trečiadienio – "Sodra". Bet čia tik samprotavimai. Reziumuodamas noriu pasakyti, kad žalą patirs vaikus prižiūrinčios mamos, peršalimo ligomis sergantys žmonės. Gydantys kaulų lūžius arba kitas rimtas, ilgai besitęsiančias ligas ypatingo nuostolio nepajus.

Ugnė Šakūnienė, Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos "Gyvastis" prezidentė:

– Jei šalies padėtis labai liūdna ir visi veržiasi diržus – tuomet toks Vyriausybės sprendimas teisingas. Tačiau jei pinigai skaičiuojami tik tam tikrose sferose, tuomet tai – žmonių kvailinimas. Sutikite, kad ėmus karščiuoti vaikui mamoms neretai tereikia trijų dienų, kad mažasis pasijustų geriau. Tiek pat laiko pakanka išgydyti slogą arba silpnus peršalimo simptomus. Apskaičiavęs nuostolius, kuriuos patirs gulėdamas lovoje tris keturias dienas, žmogus kulniuos į darbą. Ar nuo to bus geriau? Tikrai ne. Be to, šiuo atveju reikia galvoti ne tik apie ligonį, bet ir aplinkinius, kuriems didėja galimybė užsikrėsti (jei kalbama apie peršalimo ligas).

Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos valdybos pirmininkė:

– Kiek supratau, pakeitimais siekiama ne tik sutaupyti valstybės pinigus, bet ir sumažinti fiktyvių nedarbingumo lapelių skaičių. Viena vertus, tai teisingas žingsnis. Medikai turi jausti atsakomybę ir be reikalo nesišvaistyti nedarbingumo lapeliais. Žinoma, atsakomybę turi jausti ir pacientai. Sutikite, kad neretai žmonės piktnaudžiauja išduodamais nedarbingumo lapeliais ir ima juos net tada, kai nebūtina.

Žygimantas, Didžiojoje Britanijoje gyvenantis lietuvis:

– Penktus metus gyvenu ir dirbu šioje šalyje, tačiau dar neteko susidurti su vietos medikais ir jų teikiamomis paslaugomis. Tačiau teko girdėti, kad Didžiojoje Britanijoje per pirmas penkias ligos dienas darbdaviui užtenka paties darbuotojo pranešimo apie ligą. Nedarbingumo lapelis būtinas tik nuo šeštos ligos dienos. Kiek žinau, daugelyje ES šalių galioja panaši tvarka, kokią dabar planuojama įvesti Lietuvoje. Tačiau ar tai racionalus sprendimas – sunku pasakyti.

Vaidotas Kalinauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjos pavaduotojas:

– 2008 m. ligos atvejų, kurie truko 3–5 darbo dienas, buvo apie 36,5 proc. Kita dalis sudarė ilgesni ligos atvejai – iki mėnesio ir daugiau. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką "Sodros" teritoriniai skyriai, mokėdami ligos pašalpą, "ligonį" pamatydavo tik trečią jo ligos dieną, o iki penktos nedarbingumo dienos sirgdavo daugiau kaip kas trečias "ligonis", nuspręsta įvesti trijų dienų laukimo laikotarpį, kuris minimaliai turėtų įtakos ilgesnį laiką sergančių asmenų gaunamoms ligos socialinio draudimo pašalpoms. Tokie patys laukimo laikotarpiai jau yra įvesti Čekijoje, o nuo šių metų vidurio įsigalios Estijoje. Ar dėl naujos tvarkos nukentės pacientai? Jei asmuo iš tikrųjų serga rimta liga, tai gydymosi trukmė yra ilgesnė nei trys dienos, o mokėjimas nuo ketvirtos ligos dienos garantuotas. Manome, kad sergantys asmenys turėtų kreiptis į gydymo įstaigą ir gydytis, nepaisant to, už kurį laiką bus mokama ligos pašalpa.

Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimo aiškinamojo rašto ištrauka:

Valstybinės socialinio draudimo (VSDF) valdybos duomenimis, 2005–2008 m. VSDF biudžeto išlaidos ligos pašalpoms išaugo beveik pustrečio karto (nuo 283,3 iki 664,9 mln. litų per metus), ligos pašalpų apmokėtų dienų skaičius – 31,1 proc., ligos pašalpų atvejų skaičius – 18,5 proc.

Ligos vidutinė vieno atvejo trukmė (dienomis) per nurodytąjį 2005–2008 m. laikotarpį pakito neženkliai – nuo 11,46 (2005 m.) iki 12,67 (2008 m.) arba 10,6 proc.

Vadinasi, didėjant bendrajam naujai išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičiui, jie dažniausiai imami trumpam laikotarpiui, t. y. ne dėl sunkių ligų.

Taip pat pažymėtina, kad 2008 m. apie 36,5 proc. ligos atvejų sudarė 3–5 darbo dienų trukmės atvejai, 62 proc. ligos atvejų – kai ligos trukmė nuo 6 iki 30 darbo dienų ir tik 1,5 proc. ligos atvejų – kai ligos trukmė daugiau kaip 30 darbo dienų.