„Nesam su vyru seni, o paskui pagalvosim, kaip čia bus. Čia gal visai nebloga ta vieta kolumbariume. Nesvarbu, kad mokama. Vaikai gyvena užsienyje, o kas paskui prižiūrės kapus, kai tėvų nebus?“ – svarstė moteris.

Nemokamos savivaldybės vietos išdalintos dar prieš septyniolika metų. Liko tik statytos privačiomis lėšomis. Už kriptą, kurioje talpinamos šešios urnos – beveik 2 tūkst. eurų. Miesto valdžia planuoja įrengti daugiau kolumbariumų.

„Kolumbariumas yra numatytas Joniškės kapinėse, Joniškės kapinių gale. Dabar apžiūrėjome pasiūlytą dizainą, skelbsime konkursą ir užsiimsime statyba“, – kalbėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Iki 2022-ųjų savivaldybių lėšomis įrengti kolumbariumai gyventojams kainavo, tačiau praėjusios kadencijos Seimas tvarką pakeitė ir mokesčio atsisakė. Klaipėdos meras linkęs tokią tvarką išlaikyti.

Aš vis dėlto esu už tai, kad žmonės turėtų galimybę pasilaidoti nemokamai.

„Aš vis dėlto esu už tai, kad žmonės turėtų galimybę pasilaidoti nemokamai,“ – pridūrė meras.

Tačiau Seime jau svarstoma tokią galimybę panaikinti. Siūlymo iniciatoriai teigia, kad vos tik paslauga tapo nemokama, kolumbariumų plėtra sustojo.

„Savivaldybės neinvestuoja į plėtrą, nes negali net minimalaus mokesčio paimti už tai, o kaip labdaros, kaip nemokamos paslaugos, to savivaldybės tiesiog nedaro, nes nėra papildomų lėšų tam“, – aiškino Seimo narys Tomas Tomilinas.

Ukmergės rajono meras sako, kad ir taip vos randama vietų, kur žmonės gali būti laidojami, o laisvų kolumbariumų – tik 19-ka. Daugiau jų įrengti savivaldybė pinigų neturi.

„Reiškia, kad mes kažko turime nevykdyti, kažko atsisakyti tam, kad įvyktų plėtra. Kadangi valstybė nesuteikia jokios paramos šiam reikalui, viskas priklauso nuo savivaldybės biudžeto“, – teigė Ukmergės rajono meras Darius Varnas.

Vieninteliame Panevėžio kolumbariume vietų jau nebėra. Dalį gyventojai pirko, tačiau įsigaliojus įstatymo pataisoms, daugiau nei 300 teko išdalinti nemokamai. Poreikis didžiulis, tačiau naujų kolumbariumų statybos – tik planuose. Savivaldybei tai atsieitų apie 2 mln. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dabar vyksta klausimai dėl to, iš kokių lėšų statyti – viskas nuo to priklauso. Jeigu būtų galima parduoti kaip savivaldybei, tai tas lėšas mes dabar investuotume ir žinotume, kad jas atgautume ir palaipsniui vėl galėtume vykdyti plėtrą kitose kapinėse“, – aiškino Panevėžio administracijos direktoriaus pavaduotoja Loreta Babilauskienė.

Jei Seimas grąžintų buvusią tvarką, kainas nustatytų pačios savivaldybės. Panevėžio valdžia svarsto, kad vieta kolumbariume galėtų kainuoti apie 800 eurų.

„Nuo 2014 metų mes pardavinėjome ir per nepilnus aštuonerius metus pardavėme po 550 eurų. Tai, žinoma, infliacija, vis tiek viskas pakilo“, – sakė L. Babilauskienė.

Parlamentaras Kęstutis Mažeika teigia, kad kolumbariumą savivaldybėms įrengti būtų pigiau nei plėsti kapinių teritorijas.

„Kapų, žemių plotai, teritorijos pačios – jos nėra beribės. Ir matome, kiek savivaldybės turi problemų ir kokių kaštų patiria išpirkdamos plotus ir įrengdamos infrastruktūrą“, – tvirtino K. Mažeika.

Vilniuje visus tris kolumbariumus – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse – įrengia privatūs investuotojai. Laisvų vietų yra apie 100, o kainos siekia 850 eurų. Savivaldybė planuoja įrengti daugiau, tačiau ir vėl – privataus verslo lėšomis.

„Tokius pinigus mokėti, na, atleiskit. Va, kapelį nusipirkom ir gulėsim daug žmonių tenai,“ – kalbėjo gyventoja.

Parlamentaras T. Tomilinas sako, kad esamos sąlygos palankios tik privatiems verslams.

„Apribojant savivaldybės konkurenciją, mes taip didiname kainą. Dabar, kai savivaldybė bus konkurencinga, ji galės pasiūlyti gyventojams pigesnę paslaugą, o tai reiškia, kad kaina neaugs“ – tikino T. Tomilinas.

Seimo narių siūlymu savivaldybės galėtų taikyti ir lengvatas sunkiau besiverčiantiems gyventojams.