Anglų kalbos mokytoja Renata neslepia, kad mokytojų trūkumas smarkiai atsiliepia ne tik vaikų mokymosi rezultatams, bet ir dirbantiems pedagogams.

„Tai turi įtakos mūsų darbo sąlygoms, nes labai padidėjo mokytojų darbo krūviai. Mokytojas turi daugiau pamokų, aišku, daugiau turi skirti laiko pasiruošimui. Ir gal ne visada gali kokybiškai vykdyti savo pareigas bei ugdyti mokinius“, – sakė Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja Renata Anužienė.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje ieškoma daugiau kaip 160 pedagogų. Tačiau švietimo atstovai tikina, kad realybė visai kitokia. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tikrai šis skaičius neparodo tiesos, nes didžiausias pedagogų trūkumas išryškėja prieš mokslo metų pradžią. Tada paieška padidėja“, – atviravo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Ko gero, yra didžiausias trūkumas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Kai net didmiesčių mokyklos skelbia konkursą, tarkim, bet kokiai pozicijai, arba iš viso niekas neateina, arba ateina tie, kurie dar studijuoja arba neatitinka kvalifikacijos“, – konstatavo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

„Yra tokia svetainė „Dirbam.lt“, kurią atsidarius galiu matyti, kad stinga daugiau kaip tūkstančio mokytojų“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. 

Kai kurie mokyklų vadovai imasi neeilinių šios problemos sprendimo būdų.

„Nepatvirtintais duomenimis, pavyzdžiui, regionų mokyklose netgi dirba buvę geri mokiniai, kurie dar patys studijuoja ir formaliai neturi teisės dėstyti“, – teigė D. Žvirdauskas.

„Mokyklų vadovai kviečiasi dar studijų nebaigusius studentus. Formaliai jie daro pažeidimą, bet sako, kad nemato kitų išeičių ir turi kažkaip gelbėtis, nes ministerija juos paliko likimo valiai“, – komentavo situaciją G. Sarafinas. 

Mokyklų vadovai kviečiasi dar studijų nebaigusius studentus. Formaliai jie daro pažeidimą, bet sako, kad nemato kitų išeičių.

 

Ministerija pripažįsta, kad pedagogų trūksta, tačiau nemano, kad situacija yra tokia jau bloga.

„Ministerija gali patvirtinti, kad yra mokytojų poreikis, bet jis yra natūralus. Matome, kad yra gana didelis vidutinis pedagogų amžius, tad vyksta natūrali jų kaita“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Kasmet pavasarį dalis mokytojų, sulaukę pensinio amžiaus, palieka švietimo sistemą. Tačiau išeinančių mokytojų gerokai daugiau, nei ateinančių dirbti. Ir su metais ta problema vis labiau ryškėja“, – teigė E. Milešinas.

Švietimo atstovai sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl mokytojų stygius Lietuvoje yra toks didelis, tai – maži atlyginimai. 

„Mokytojai negali oriai pragyventi, jie priversti suktis per kelis darbus. Yra tokių, kurie dirba per tris ar keturias mokyklas – dirba vairuotojais“, – neslėpė sarkazmo G. Sarafinas.

Tiesa, ministerija mano kitaip.

„Atlyginimas yra svarbus faktorius, bet ką rodo kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, kad jis nėra esminis. Net tose šalyse, kuriose mokytojų atlyginimai didžiausi, jaučiamas šios srities specialistų poreikis“, – aiškino R. Skaudžius.

Planuojame siekti, kad mokytojų atlyginimas sudarytų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dar yra viena problema, kad su mokiniais nekalbama apie mokytojo profesijos perspektyvas.

„Jeigu vaikas dešimtoje klasėje nusprendžia nesimokyti chemijos, fizikos, informacinių technologijų, tai bet kuriam aišku, kad jis nebus ateityje šių dalykų mokytojas. Apskritai su devintų, dešimtų klasių mokiniais absoliučiai niekas nešneka apie pedagogikos perspektyvas, apie mokytojų trūkumą“, – dėstė problemos priežastis G. Sarafinas.  

Ministerija sako, kad stengiasi mažinti mokytojų trūkumą.

„Planuojame siekti, kad mokytojų atlyginimas sudarytų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat pedagoginės studijos priskirtos prie prioritetinių, todėl studentams numatytos stipendijos“, – aiškino R. Skaudžius. 

Visgi švietimo atstovai pabrėžia, kad to nepakanka.

„Tų iniciatyvų yra, bet to per mažai. Tai turėtų būti ne tik ministerijos, bet ir visos Vyriausybės, viso Seimo prioritetas. Nedaug liko laukti, kai situacija mokyklose tikrai taps katastrofiška“, – teigė E. Milešinas.

Šiuo metu Lietuvoje netrūksta tik trijų dalykų pedagogų – kūno kultūros, meno ir pradinių klasių mokytojų.