– Kur gyventojai dažniausiai susiduria su kalbos barjeru, kokiose srityse nesusikalba dažniausiai?

– Dažniausiai gauname skambučių, kad nesusikalbama prekybos centruose. Kiti nusiskundimai yra bendro pobūdžio, kad per daug tos rusų kalbos aplinkoje ir kad primena vos ne sovietmečio laikus.

– Ar tai jau traktuojama kaip didelė problema, kurią reikėtų kuo greičiau spręsti?

– Iš teisinės pusės žiūrint, mes turime galvoti apie žmones, kurie yra darbo rinkoje. Kai praeina 24 mėnesiai nuo karo pabėgėlio statuso gavimo, dirbdamas ten, kur jam tenka kalbėtis su klientais ar pacientais, jis jau turi būti išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą pagal atitinkamą mokėjimo lygį. Tai čia gali kilti problema. O kad rusų kalbos daugiau ar mažiau, tai – normalus integracijos procesas. Tiesiog svarbu, kaip mes į tai reaguojame.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ukrainiečiai vieninteliai turi išimtinę teisę dvejus metus darbo vietoje nekalbėti lietuviškai. Ši išimtis galios ir naujiems karo pabėgėliams. Gal jums žinoma, ar noriai ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos?

– Pernai rudenį mūsų surinkti duomenys parodė, kad situacija nelabai kokia. Nacionalinis švietimo centras, kuris renka duomenis apie tą egzaminavimą, atskirai ukrainiečių nefiksuoja. Tačiau pagal bendrą kiekį, akivaizdu, kad pernai metų pabaigoje egzaminą laikė gal tik apie dešimt žmonių. Labai mažai. Tada mes ėmėmės informacinės kampanijos su Migracijos departamentu. Ir visi ukrainiečiai, kurie atnaujina savo statuso dokumentus, gauna trikalbį informacinį laišką, kuriame informuojama apie tai, kad jiems reikės mokytis lietuvių kalbos, taip pat, kur mokytis. Tikiuosi, kad dabartinis susidomėjimas tomis pamokomis susijęs ir su šia mūsų informacine kampanija.

Baudą skirsime ne ukrainiečiui, o darbdaviui. Jeigu tai bus antras įspėjimas, tai ta bauda gali siekti 300 eurų.

 

–  Nuo kitų metų kovo jūs jau žadate tikrinti pirmuosius karo pabėgėlius, kaip jie išmoko kalbėti lietuviškai. Kaip jūs tą darysite?

– Dviem būdais. Vienas – planinis patikrinimas, kitas – pagal skundus. Planinis  – tai dažniausiai prekybos centrai, didelės organizacijos ir švietimo institucijos – tokios jautriausios vietos. Pagal skundus irgi reaguojame. Mes darbdavio prašome pateikti atitinkamus dokumentus, pavyzdžiui, ukrainietis išsilaikęs lietuvių kalbos egzaminą, ar neišsilaikęs. Jei – ne, tuomet nurodome protingą terminą, per kurį jis turėtų išlaikyti tą egzaminą. Maždaug – pusę metų. Ir toliau stebime situaciją. Jeigu matome, kad yra nenoras mokytis kalbos, tuomet mes imsimės tam tikrų administracinių priemonių. Baudą skirsime ne ukrainiečiui, o darbdaviui. Jis turi pasirūpinti, kad darbuotojas mokytųsi lietuvių kalbos. Jeigu tai bus antras įspėjimas, tai ta bauda gali siekti 300 eurų.