Atrankos kriterijai

Keistų kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražų iliustracija galėtų būti bendrovės "Bofora" bankrotas. Bendrovės vardas neatsiejamas nuo skandalais apipinto viešbučio "Pajūris", esančio Palangoje, varžytinių. Tačiau įdomioji dalis ne "Pajūrio" pardavimas, o bankroto administratoriaus skyrimas.

Kompiuterinė programa "Boforos" bankroto administratoriumi atrinko tokias paslaugas teikiančios bendrovės "Valeksa" direktorių Stasį Poškų kaip fizinį bankroto administratorių. Atrankos dieną iš visų norinčių administruoti "Boforos" bankrotą, S.Poškaus atrankos koeficientas buvo didžiausias.

S.Poškaus paskyrimas "Boforos" administratoriumi buvo skundžiamas prokuratūrai, tačiau teisiškai jokių priekabių nerasta. Visgi prokurorų surinkta detali atrinkto administratoriaus užimtumo analizė užminė mįslę – ar tikrai situacija buvo natūrali?

Bankroto administratoriaus atrankos koeficientas priklauso nuo jam leistino administruoti įmonių skaičiaus, nuo faktiškai administruojamų įmonių skaičiaus atrankos momentu, nuo bankroto administratoriaus patirties ir darbo kokybės bei bankrutuojančios įmonės dydžio.

Šių keturių kriterijų visuma leidžia surinkti atitinkamą balų kiekį arba koeficientą. Bendrovės "Bofora" bankroto administratoriaus parinkties dieną S.Poškus koeficientas siekė 80. Kitų pretendentų koeficientas buvo žemesnis.

Tokį skaičių lėmė tai, kad administratorius turi aukštą darbo patirties ir kokybės įvertinimą, pagal kurį gali administruoti dideles bankrutuojančias įmones, o atrankos metu neturėjo nei vienos įmonės, kurios bankroto administravimu būtų užsiėmęs.

Darbų perskirstymas

Prokurorų atlikta analizė atskleidė, kad S.Poškus, prieš tapdamas "Boforos" bankroto administratoriumi, administravo šešiolika įmonių. Tačiau, kaip bendrovės "Valeksa" direktorius, jis tai daryti pavedė kitam įmonės darbuotojui. Paprastai kalbant, S.Poškus liko be darbo.

Remiantis prokuratūros surinkta statistika, vasarą praatostogavęs, rugpjūčio pabaigoje S.Poškus svetainėje, kurioje ir veikia kompiuterinė atrankos programa, pateikė sutikimą administruoti "Boforos" bankrotą ir buvo paskirtas. Tačiau žymiai įdomiau dėliojasi S.Poškaus užimtumas jam ėmus administruoti "Boforą" – prieš tai kitam administratoriui įgaliotus administruoti įmonių bankrotus, jis palaipsniui susigrąžino atgal.

Logiškas klausimas: kodėl S.Poškus perleido savo administruotas šešiolika įmonių kitam darbuotojui likus keliems mėnesiams iki "Boforos" bankroto, ir kodėl tapęs "Boforos" administratoriumi, vėl pradėjo administruoti tas pačias įmones?

Tokio sprendimo priežastis tikėtina gana rimta – didelis darbo krūvis jam būtų sukliudęs tapti "Boforos" administratoriumi.

"Kauno diena" paprašė paaiškinti tokius keistus viražus, žingsnius – S.Poškus nesileido į smulkmenas.

"Atsakydami į Jūsų užklausimą pažymime, kad visais klausimais dėl bankroto administratorių skyrimo tvarkos turėtumėte bendrauti su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos", – aiškino bankroto administratorius.

"Savo ruožtu paaiškiname, kad bendrovė "Valeksa" įgalioja konkrečius administratorius administruoti konkrečias bankroto procedūras, atsižvelgdama į jų užimtumą, turimą ar norimą įgyti patirtį ir kitas racionalias aplinkybes, nepažeidžiant nei teisės aktų nuostatų, nei administratorių etikos kodekso reikalavimų", – dėstė S.Poškus.

Daug abejonių

Kol nebuvo specialios kompiuterinės bankroto administratorių atrankos programos, juos parinkdavo teismai, o siūlydavo bankrutuojančios kompanijos kreditoriai ar kiti bankrotą inicijuojantys asmenys. Neretai kreditoriai nesutardavo dėl teismo paskirto administratoriaus, skųsdavo teismo paskyrimą, dėl ko kildavo nauji teisiniai ginčai ir procesai užsitęsdavo.

Kompiuterinė bankroto administratorių paskirstymo programa  turėjo išspręsti anksčiau kildavusius nesutarimus. "Žmogiškasis tingumas skatino žavėjimąsi siūloma inovacija – administratoriams buvo sakoma, kad jų darbo krūvis bus suvienodintas, jiems nereikės dalyvauti teismų procesuose, patiems ieškotis klientų ir pan. Klientus parinks programa – visiems po lygiai. Vienas mygtuko paspaudimas ir turi garantuotas pajamas", – tokius argumentus mena situaciją "Kauno dienai" atskleidęs bankroto administratorius (pavardė redakcijai žinoma).

Darbo krūvių suvienodinimas – buvo dar viena siekiamybė diegiant kompiuterinę atrankos programą. Tačiau panašu, kad taip neįvyko. "10 proc. bankroto administratorių gauna normalų darbo krūvį, o visiems kitiems lieka trupiniai", – tokias proporcijas bankroto administratorių rinkoje mini jų paskirstymą ketvirtus metus analizuojantis specialistas.

Susirašinėjimas su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, kuri atsakinga už bankroto administratorių paskirstymo programos veikimą, bei Finansų ministerija, kuriai pavaldi minėta tarnyba, naudos davė tik tiek, kad institucijų atstovai iš esmės sutiko, kad problema egzistuoja, tačiau sprendimų nepasiūlė.

Programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo ar jų dirbamų valandų skaičiaus programa nevertina.

Dirbančios sielos

Dėl tokios iškreiptos situacijos dalis bankroto administratorių neslepia, kad patys atsidūrę ties bankroto riba.

Norint atskleisti tam tikrus keistus atrankos niuansus, būtina apžvelgti, kaip atrenkamas administratorius bankroto procese: jis prisijungia prie sistemos, peržiūri sąrašą įmonių, kurioms keliama bankroto byla, ir sistemoje pateikia sutikimą administruoti. Tokius sutikimus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Žinoma, kad Lietuvoje įmonių bankroto administravimo paslaugas teikia apie 600 fizinių asmenų ir apie 400 juridinių. Šie skaičiai atskleidžia ir tam tikrus niuansus.

Atsitiktine tvarka pasirinkta bankroto administravimo įmonė nurodo, kad turi šešiolika darbuotojų ir atitinkamai jos darbo krūvis dalijamas iš šio skaičiaus, nors dažnas darbuotojas neadministruoja nei vienos įmonės ir dirba vos kelias valandas per savaitę. Didesnis darbuotojų skaičius užtikrina, kad atrankos sistemoje ši įmonė turi didesnius šansus. Mažesnis užimtumas didina galiojančios atrankos koeficientą.

"Kitaip tariant, programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo ar jų dirbamų valandų skaičiaus programa nevertina. Dėl to dalis administratorių prekiauja licencija – įsidarbina į dešimtis įmonių ir gauna užmokestį vien už tai, kad teoriškai mažina įmonės užimtumą. Pagal "Sodros" duomenis, šis užmokestis dažnai tesiekia kelias dešimtis eurų už vieną įmonę, tačiau gali būti, kad dalis užmokesčio tiesiog neapskaitoma", – pastebėjimais dalijosi keturių metų statistiką analizavęs specialistas.

Įtarimai: keistų kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražų iliustracija galėtų būti bendrovės "Bofora" bankrotas. Bendrovės vardas neatsiejamas nuo skandalais apipinto viešbučio "Pajūris", esančio Palangoje, varžytinių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tiksli pravardė

Tokie administratoriai, kurie formaliai dirba ne vienoje įmonėje, tačiau realiai neadministruoja nei vienos įmonės, kitų administratorių ir net institucijų – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos ir Finansų ministerijos – atstovų dažnai tiesiog taip ir vadinami – nulinukais.

Logiškai kyla klausimas, kam įmonėms reikalingi darbuotojai, kurie nedirba? Atsakymas paprastas – nulinukai formaliai sumažina įmonės užimtumą ir didina tikimybę būti paskirtai administruoti naują įmonę. Kai nulinukais ginkluota įmonė pateikia sutikimą, programa skaičiuoja formaliai mažą darbo krūvį ir suteikia prioritetą prieš kitus administratorius. "Tie nulinukai ir yra problema. Čia pasidarė atskiras verslas", – pastebi "Kauno dienos" kalbintas bankroto administratorius.

Per maždaug keturis metus trukusią statistikos analizę, ypač įdomus bankroto administratorių darbo užmokesčio dydis. Jau minėtos įmonės, samdančios šešiolika administratorių, vidutinis darbo užmokestis vienam darbuotojui siekia 97 eurus per mėnesį. Kitoje įmonėje 28 darbuotojai, turintys bankroto administratorių licencijas, vidutiniškai uždirba 79,16 euro per mėnesį ir sumoka VSDFV įmokų už visus darbuotojus 481,45 euro.

Neoficialiai kalbama, kad faktiškai mokama daugiau – iki pusės minimalios mėnesinės algos už licencijos pardavimą. O sąžiningai dirbantys, profesinės etikos besilaikantys specialistai tampa bedarbiais. Administratoriai tikina esantys vejami iš rinkos dėl valstybės institucijų – dėl to, kad programa jų neskiria, nors jie iš tikro ne vienus metus neturi darbo.

"Genocidas su valstybės palaiminimu, – skundėsi pašnekovas. – Matome, kad yra trys grupės žmonių, supirkusius juridinius asmenis, tačiau jų sąsajos nėra aiškios. Tik galima spręsti pagal atskirus požymius – akcininkus, darbuotojus."

Kasdienybės grimasos

Programa veikia ketvirti metai, tačiau bankroto administratorius pastebi, kad rezultatai vien neigiami – krūviai ypač netolygūs, programos veikimas nesuprantamas, bendruomenė supriešinta, valstybės institucijos problemas pripažįsta, bet nesprendžia.

"Galbūt valstybė šioje tragikomiškoje situacijoje turi naudos – netekę vilties, administratoriai sutinka administruoti beturtes įmones, neretai tokiu būdu ne uždirbdami, o tik pasididindami nuostolius, nes už visas lėšų ar turto neturinčiai įmonei reikalingas paslaugas – pradedant buhalterinės apskaitos tvarkymu ir baigiant Registrų centro paslaugomis – sumoka ne kas kitas, o tas pats administratorius", – dėstė administratorius.

Apie šią situaciją juokaujama, kad beturčių įmonių administravimas yra kaip aukso ieškojimas Palangos smėlyje ir, kad, kol dauguma dirba į nuostolį, maža dalis administratorių paskiriami administruoti normalias įmones, uždirba pelną ir laukia kolegų bankroto. Kai rinkoje liks tik keli stipriausi, nebereikės teikti nemokamų procedūrų. Administratoriai neatmeta, kad tada valstybė turės pati apmokėti šį darbą.

Sistema nepasitikintys administratoriai įsitikinę, kad jos veikla turėtų būti stebima, atliekami auditai, fiksuojamas rankinis valdymas, nustatoma tvarka, per kiek laiko galima koreguoti įvestus duomenis ir kaip tas turi būti įforminta.

Dar vienas pastebėjimas. Prieš iškeliant bankroto bylą labai rimtam subjektui, dažnai ją gauna administruoti tas bankroto administratorius, kuris apie pusantro mėnesio iki minimo bankroto nusinulino ir laukė. Taip pat pastebėti atvejai, kai įmonė programoje rodoma kaip nulinė, faktiškai turinti nemažą darbo krūvį.

Tarnyba: problema egzistuoja

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) pripažįsta, kad įdiegta kompiuterinė atrankos sistema sulaukia kritikos. Analizuojami ir galimai neskaidrūs kai kurių administratorių veikimo principai.

"Kauno dienos" kalbintas tarnybos direktorius Audrius Linartas pastebėjo, kad AVNT 2019 m. atlikta analizė apie bankroto administratorių skyrimo praktiką Baltijos šalyse rodo, jog Lietuvoje naudojama programa esą yra viena pažangiausių tarp aplinkinių valstybių.

– Ar per elektroninės paskirstymo programos veikimo laikotarpį buvo nusiskundimų dėl jos veiklos, ginčai dėl administratorių skyrimo?

– Taip, iš administratorių, juos vienijančių asociacijų gauname pasiūlymus tobulinti programą. Taip pat AVNT atliko bankroto administratorių apklausą, siekiant ištirti jų nuomonę apie naują teisinį reglamentavimą, programos funkcijas. Įvertinus bendrą nuomonę apie programos veiklą – tiek teigiamai, tiek neigiamai ją vertinantys bankroto administratoriai pasiskirstė vienodai.

Įvertinus bendrą nuomonę apie programos veiklą – tiek teigiamai, tiek neigiamai ją vertinantys bankroto administratoriai pasiskirstė vienodai.

– Kokių būna nusiskundimų ir kaip jie buvo sprendžiami?

– Dalis administratorių paklausimų būna dėl duomenų, naudojamų konkrečios atrankos atveju, tikslumo. Tokiais atvejais analizuojame pateiktą situaciją ir siekiame, kad būtų užtikrintas atrankoje naudojamų duomenų tikslumas.

Siekiant įgyvendinti bankroto ir restruktūrizavimo administratorius vienijančių asociacijų pateiktus siūlymus dėl programos duomenų viešinimo, buvo modernizuotas jos statistinio modulio veikimas. Administratoriai, kurie dalyvavo atrankoje, jau kelis metus gali matyti savo veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių paskaičiavimus atrankos protokoluose.

Taip garantuojama ir programos tinkamo veikimo kontrolė, nes kas geriau nei patys, atrankoje dalyvavę administratoriai, gali patikrinti jiems priskirtinų atrankos kriterijų teisingą panaudą.

Vienas iš naujausių administratorių pasiūlymų – leisti susipažinti su atrankos rezultatais administratoriams, kurie nedalyvavo konkrečioje atrankoje. Šiandien to neleidžia daryti taisyklės, kurios aiškiai reglamentuoja atrankos rezultatų viešinimo procedūras, kam ir su kokios apimties duomenimis leidžiama susipažinti atrankoje dalyvavusiems administratoriams. Šiuo atveju svarstant tokį pasiūlymą būtina įvertinti, ar toks prašomas duomenų išviešinimas nepažeistų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir kitų teisės aktų reikalavimų.

– Ar tarnybai neužkliūva, kad kai kuriose bankroto administravimo paslaugas teikiančiose bendrovėse įdarbinta daug administratorių, tačiau tik keli iš jų dirba?

– Šiuo metu galiojantys teisės aktai neriboja darbuotojų skaičiaus ir nenurodo konkrečių funkcijų, atliekamų juridinio bankroto administratoriaus veikloje. Esant įprastai verslo situacijai, įmonės samdo darbuotojus, kad jie atliktų konkrečias užduotis ir jų neįdarbina.

Administratorių atrankos programoje įdarbintų administratorių skaičius reikšmingai daro įtaką atrankos kriterijams, todėl atvejai, kai bankroto administravimo bendrovėse atsiranda daug administratorių, su kuriais sudarytos darbo sutartys, tačiau kurie niekada neadministruoja bankroto procesų, iš tiesų kelia daug klausimų.

Bankroto ir restruktūrizavimo elgesio kodeksas, privalomas visiems administratoriams, numato, kad jie privalo laikytis sąžiningumo principo. Turi nesiimti veiksmų, kurie yra neteisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa.

Atsižvelgiant į šią nuostatą, AVNT yra įpusėjusi atliekamus neplaninius bankroto administratorių veiklos patikrinimus dėl galimo šio punkto pažeidimo. Patikrinimai nėra baigti, todėl plačiau komentuoti negalime.

– Ar situacija, kai bankroto administratorius dirba keliose įmonėse, tačiau realių bankroto procedūrų neatlieka, neiškreipia konkurencijos, kai, teikiant deklaraciją naujai bankroto procedūrai, vertinamas atrankos koeficientas?

– Didesnis darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, skaičius gerina juridinio bankroto administratoriaus atrankos rodiklius. Kaip tik šiuo metu AVNT atlieka neplaninius tikrinimus, siekdama įvertinti ar toks įdarbinimas nepažeidžia administratorių Elgesio kodekso reikalavimų.

– Ar pastebėta, kad kai kurie bankroto administratoriai, ypač juridinių asmenų vadovai, linkę jo administruotus bankrotus kažkuriam laikotarpiui perduoti kitam asmeniui, o vėliau, kompiuterinei atrankos sistemai skyrus jam naują bankroto procedūra, susigrąžinti nebaigtas procedūras?

– Kaip jau minėta, teisės aktai nenumato, kokia tvarka ir atvejais juridiniame asmenyje yra paskiriami įgalioti asmenys. Bankroto administratoriai atrankoje gali dalyvauti tiek kaip fiziniai asmenys, tiek kaip juridiniai asmenys.

Atrankos koeficientų apskaičiavimas pateiktas atrankos taisyklėse. Bankroto administratoriai, žinodami esamą reglamentavimą ir koeficientų skaičiavimo tvarką, imasi įvairių priemonių, kad padidintų administruojamų įmonių skaičių.

– Ar ankstesniame klausime aprašyta situacija neatskleidžia galimo manipuliavimo ?

– Į šį klausimą bus galima atsakyti po neplaninių patikrinimų rezultatų apibendrinimo. Atrankos programa taikoma vienodai visiems bankroto administratoriams ir veikia pagal patvirtintas taisykles. Šiuo metu Finansų ministerija kaip tik rengia atnaujintas atrankos taisykles, kurios buvo pateiktos pastaboms visoms suinteresuotoms pusėms. Naujoje šių atrankos taisyklių redakcijoje taip pat keičiamos kelios nuostatos, kurios šiuo metu sulaukia daugiausia kritikos dėl galimo skirtingo jų interpretavimo.

– Kiek kainavo sukurti kompiuterinę programą ir kokia kompanija ją sukūrė?

– Programą sukūrė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbtą viešojo pirkimo konkursą laimėjusi bendrovė "Leksinova". Tai atsiėjo 210 tūkst. litų.