Kiek laiko vilniečių jaunoji karta praleidžia socialiniuose tinkluose – ir ką juose veikia?
„Tiesiog skrolinu „TikToką“. Tris keturias valandas“, – sakė paauglys.
Keturios valandos toli gražu ne riba.
„Tyrimas rodo, kad vaikai ir pradinukai praleidžia net iki 12 valandų per dieną“, – teigė „Mediaskopo“ Stebėsenos skyriaus vadovė Vilūnė Kairienė.
Dalies jaunimo realybė tokia – akys ir pašnekovai telefono ekrane, o realus pasaulis neįdomus. Tai dalies paauglių realybė, ir ekspertai susirūpinę – tokiame reiškinyje rizikų daugiau, nei galima įsivaizduoti.
„Turime susidomėjimą iš priešiškų žvalgybos tarnybų. Ir Rusija, ir Baltarusija, Kinija, ir Islamo valstybės atstovai“, – kalbėjo Valstybės saugumo departamento atstovė Jurga Miknytė.
„Turime užtektinai informacijos, kad valstybės turi ketinimų daryti įtaką mūsų piliečiams. Yra skirtingų lygių tyrimai“, – tvirtino kariuomenės atstovas Tomas Čeponis.
Valstybės saugumo departamentas ir kariuomenė kalba apie paauglių verbavimą.
„Tikslas – užmegzti kontaktą, patraukti jauną žmogų, pažeidžiamą, besinaudojantį „TikTok“ arba „Roblox“ žaidimu“, – teigė J. Miknytė.
Koks tokio verbavimo tikslas?
„Formuoti pažiūras ir kartu vykdyti tam tikras užduotis – sabotažinius išpuolius, užrašus užrašyti, langą sudaužyti“, – aiškino J. Miknytė.
„Šiandien jie paaugliai, praeis keli metai, jie suaugę, jie turi balsavimo teisę, patenka į darbo rinką, jie gali pasirinkti tarnybą kariuomenėje ir policijoje, pasienyje. Tikslas, kad besiformuojantys žmonės nesijaustų savo šalies piliečiais, turėtų polinkį į kitą galios centrą. Jie nebūtų savo valstybės kūrėjai, o kritiniam momentui atėjus nebūtų ir savo valstybės gynėjai“, – tvirtino T. Čeponis.
Kalbama ir apie radikalizmą.
„Lietuvoje nustatyti keli bandymai įkurti grupes, propaguojančias nihilistinį neonacizmą. Jo sekėjai bet kokį smurtą laiko savaiminiu tikslu“, – sakė Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis.
Anot jo, ši tendencija gąsdinanti, ypač kai taikinyje – vaikai.
„Nariai skatinami daryti nusikalstamas veikas, įskaitant žmogžudystes, didina vienišo vilko išpuolių tikimybę. Lietuvoje veikia kelios dešiniojo ekstremizmo grupės, kurių narius vienija neapykanta Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams“, – teigė A. Matonis.
Koks galėtų būti verbavimo realus mastas – taikinys 1 iš 1000 paauglių ar 1 iš 10? Kariuomenė tokių duomenų neturi.
„Kol kas negalime pasakyti“, – sakė T. Čeponis.
Vargu, ar išvis įmanoma patikrinti.
„Akivaizdu, kad problema tik didės, ir vien medijų raštingumo neužteks. Reikės atkreipti dėmesį ir į reguliavimą“, – įsitikinusi V. Kairienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Anot vaikų teisių gynėjų, ne tik verbavimas žinutėmis, bet ir naujienų srautas veikia, o tyrimų duomenimis daugiau nei pusė 12–15 metų paauglių kaip nuolatinį naujienų šaltinį naudoja socialinius tinklus, kuriuose daugybė tiek bevertės informacijos, tiek dezinformacijos.
„Tėtis, būdamas už sienos, net negali pagalvoti, kokį turinį kultivuoja socialiniai tinklai ir juose veikiantys algoritmai. Iš pokalbių su tėvais – mes linkę kontroliuoti laiką, bet tik kontroliuojamas laikas nesprendžia klausimo“, – sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Žalojantis turinys, dezinformacija, propagandinis – visada geriau pranešti e. policijai ir VSD“, – teigė T. Čeponis.
Yra atvejų, kai ir mokytojai pastebi, kad tarp paauglių daugėja bendro pasaulėžiūros iškreipimo.
Naujausi komentarai