Analitinių diplomatijos ir saugumo klausimų tyrimų branduoliu turėjęs tapti Strateginių studijų centras dėl finansavimo stokos merdi ir dar šiemet gali būti uždarytas.

Įsteigė trys institucijos

Prieš penkerius metus Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos bei Valstybės saugumo departamentas tapo viešosios įstaigos Strateginių studijų centras (SSC) steigėjais. Buvo pompastiškai žadama, kad Lietuvoje pagaliau įkuriama tarpinstitucinė tyrimus atliekanti įstaiga, kuri bus vienas pagrindinių už nacionalinio ir užsienio saugumo politiką atsakingų asmenų patarėjų.

Planuota, kad SSC rinks ir apibendrins įvairią su diplomatija bei saugumu susijusią informaciją, valstybės institucijoms teiks Lietuvos ir kitų valstybių bei tarptautinių organizacijų valdymo, ekonominės, socialinės, gynybos ir saugumo politikos analizes ir prognozes.

SSC turėjo tapti tikru smegenų centru, nustatančiu diplomatijos ir nacionalinio saugumo politikos prioritetus, strategijas, veiksmų planus, programas. Su šiuo centru bendradarbiaujantys politologai, ekspertai, mokslininkai, politikos apžvalgininkai turėjo rengti strategijas įvairiais aktualiais klausimais ir teikti jas politikams – sprendimų priėmėjams.

Panašios institucijos veikia daugelyje Europos valstybių, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose. Paprastai būtent tokios žinybos pataria politikams ir diplomatams, kaip dera elgtis susiklosčius vienokiai ar kitokiai politinei ar saugumo padėčiai pasaulyje arba tam tikrame regione.

Pasikliaus savo analitikais

Bet per beveik penkerius metus SSC taip ir netapo tikru smegenų centru. Tvirtinama, kad taip atsitiko dėl nuolatinės finansavimo stokos.

Šiemet, įsiliepsnojus finansų ir ekonomikos krizei, pinigų stinga daug kam, taip pat ir SSC. Todėl šio centro veikla dabar beveik sustojusi ir gali būti dar šiemet nutraukta. Kol tęsis sunkmetis, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerija ir Valstybės saugumo departamentas galės pasikliauti savo darbuotojų atliekamomis analizėmis ir patarimais.

Krizės požymių SSC veikloje atsirado dar pernai gegužę, kai iš šio centro vadovų pasitraukė tikruoju jo krikštatėviu vadintas politologas Egidijus Motieka. Kalbama, kad jis nebuvo patenkintas nepakankamu valdžios įstaigų dėmesiu šiam centrui ir jo vykdomiems tyrimams, mažinamu finansavimu.

Jau daugiau kaip pusmetį SSC turi tik laikinąjį vadovą, juo paskirtas politologas Žygimantas Vaičiūnas.

Gali būti likviduotas

Pasak dabartinio SSC vadovo, šio centro veiklos perspektyvos apskritai kol kas neaiškios, nes dėl finansų krizės sumažėjo mokslinių tyrimų poreikis ir galimybės juos finansuoti. "SSC steigėjai šiemet gerokai sumažino lėšas, skiriamas moksliniams tyrimams, todėl planuojamų lėšų neužtektų SSC efektyviai ir kokybiškai veiklai vykdyti", – teigė Ž.Vaičiūnas.

Pasak jo, pernai SSC biudžetas buvo apie 700 tūkst. litų, tai leido atlikti penkiolika mokslinių tyrimų ar studijų. "Šių metų finansavimo apimtį sunku prognozuoti, tačiau tikėtina, kad SSC biudžetas bus kur kas mažesnis nei pernai", – tvirtino Ž.Vaičiūnas, leidęs suprasti, kad dėl tiek sumažėjusių lėšų SSC nebegalės tęsti veiklos.

SSC laikinasis vadovas teigė, kad sprendimą dėl tolesnės centro veiklos turi priimti jau artimiausiu metu planuojamas šaukti dalininkų susirinkimas. SSC gali būti likviduotas, reorganizuotas arba prijungtas prie kurios nors valstybinės institucijos.

R.Lopatą pakeis L.Donskis?

SSC gali būti ne paskutinė įstaiga, kurios šiemet neliks. Tarp tokių gali atsirasti ir daugiau panašių institucijų, pavyzdžiui, Rytų Europos studijų centras, beje, šiomis dienomis parengęs ir išplatinęs išvadas tyrimo apie diktatoriškos Baltarusijos suartėjimo su ES perspektyvas ir galimą Lietuvos strategiją šiuo svarbiu klausimu.

Visos įstaigos, tokios kaip SSC, vienaip ar kitaip siejamos su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, kuriam vadovauja Raimundas Lopata. Pernai lapkritį dirbti pradėjusi naujoji valdančioji dauguma, kurioje dominuoja konservatoriai, R.Lopatą laiko vienu vadinamųjų valstybininkų, prielankiu buvusiai socialdemokratų valdžiai ir su jais siejamoms oligarchų grupuotėms.

Neoficialiomis žiniomis, netrukus ir R.Lopatą bus stengiamasi pakeisti konservatoriams artimesniu žmogumi, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu Leonidu Donskiu arba kitu šio fakulteto atstovu.

"Nesąmonė", – pasakė R.Lopata, paklaustas, ką žino apie tokius planus. Tą patį žodį ištarė L.Donskis: "Tai absoliutus niekuo neparemtas gandas. R.Lopatos niekas iš niekur nesiruošia išmesti, nes tai nusipelnęs politologas, gerai vadovaujantis institutui. Aš nesirengiu niekur išvykti iš Vytauto Didžiojo universiteto."