Dalis šalies medžiotojų su nerimu stebi Seimo narių ketinimus griauti medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų sistemą - jie įsitikinę, kad tokie užmojai prieštarauja Konstitucijai, o jų iniciatoriai, atstovaujantys didžiausiai medžiotojų organizacijai, painioja privačius ir viešuosius interesus, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

Mažoms organizacijoms priklausantys medžiotojai neabejoja, kad parlamentaro Andriaus Palionio įregistruotos Medžioklės įstatymo pataisos skirtos vienos, pačios didžiausios - Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos galiai stiprinti. Išskirtinių sąlygų sudarymas jau esą diskriminuoja kitas organizacijas.

Pataisomis teisę teikti informaciją ir tvarkyti Medžiotojų sąvado duomenis siūloma suteikti tik savo struktūrą ir etatinius darbuotojus ne mažiau kaip trijuose ketvirtadaliuose Lietuvos savivaldybių turinčioms organizacijoms. Tokius kriterijus dabar atitinka tik Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

A. Palionio nuomone, smulkios medžiotojų organizacijos yra per silpnos kontroliuoti savo narių - medžiotojų, atsakingų už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, veiklą, saugų medžiojimą, vykdyti valstybės institucijų nurodymus, garantuoti duomenų pateikimo minėtam sąvadui saugumą, apsunkina jas kontroliuojančių valstybės institucijų darbą.

Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Paulius Uleckas dienraščiui teigė manantis, kad pataisomis siekiama ne tik sugriauti demokratines tradicijas, bet ir monopolizuoti viešąjį sektorių.

"Priėmus pataisas, mes iš esmės taptume niekas. Akivaizdu, norima, kad visi medžiotojai priklausytų vienai organizacijai. Manau, kad visa tai lemia finansiniai reikalai", - sakė "Gamtos" prezidentas Raimondas Ribačiauskas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys medžiotojų klubus vienijančios asociacijos - Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, vienijanti 26 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų, Lietuvos medžiotojų sąjunga "Gamta", tuitnti 5,1 tūkst. narių, ir Sūduvos medžiotojų sąjunga su maždaug 1 tūkst. narių.