Minkštųjų baldų fabrike dirba daugiau nei 400 darbuotojų, tad į darbo vietos mokesčius žiūrima jautriai.

„Gyventojų pajamų mokesčio tikrai nemažai sumokame, nes turime daug darbuotojų“, – teigė UAB „Vilmers“ teisės ir personalo skyriaus vadovė Margarita Pyragė.

Tad didelė įmonė mokesčių pokyčiams pasirašo tik su viena sąlyga – jei surinkti pinigai bus nukreipti gynybai.

„Jeigu surinkti mokesčiai bus skirti būtent tam tikslui, mes tikrai suprantame“, – sakė M. Pyragė.

Verslas supranta. Valstybei reikia pinigų, bet kiek ir iš kur – iki šiol negirdi.

„Esame mokesčių rūke, nes daug yra mokesčių nuogirdų, bet mes nežinome, kas laukia“, – kalbėjo verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Mokesčių rūką sklaido socialdemokratas Algirdas Sysas. Ir įmonėms, ir gyventojams reikia nusiteikti mokėti daugiau.

„Taip, aš neslepiu, kad dalis mokesčių tarifų padidės, ir tai buvo parašyta mūsų programoje“, – tikino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A. Sysas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau sakė: tai bus ne mokesčių reforma, bet mokesčių pakeitimai.

Buvusi finansų ministrė aiškina – tai tas pats.

„Tai žongliravimas žodžiais, vis tiek tie patys mokestiniai pakeitimai, ar pavadinsi mokesčių reforma, ar pavadinsi mokesčių pakeitimais“, – tvirtino buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

E. Rauluševičiaus / ELTA nuotr.

Vis mažiau paslapčių ir kas svarstoma. Pirmas taikinys – įmonės. Norima didinti pelno mokestį. 

„Ministerija pageidautų... Gyvenimas verčia, reikia taip sakyti. Po 2 proc. pelno mokesčiui – visiškai normalu“, – teigė A. Sysas.

Bet verslui atrodo kitaip.

„Tai yra labai blogos naujienos tiek mums, tiek mūsų ekonomikai“, – sakė A. Romanovskis.

„Didėjantys mokesčiai daro įtaką verslams. Didėja mokestinė našta, kurią verslai turi kažkaip amortizuoti, ar tai brangindami prekes, ar atsisakydami investicijų į verslo plėtrą“, – aiškino UAB „Vilmers“ teisės ir personalo skyriaus vadovė.

Nuo sausio įmonės jau moka pelno mokesčio 1 proc. daugiau. Ir čia yra baimių, kiek šis mokestis tvarus, pavyzdžiui, ištikus krizei įmonės gali ir nieko neuždirbti.

„Reikia išvengti kai kurių įmonių bankrotų, kad jos nestagnuotų ir galėtų vystyti savo gamybą“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius.

„Dabar vėl bandoma didinti tai, kas yra paprasčiausia padaryti ir mažiausiai paliečia žmonių, negalvojant, koks poveikis yra ekonomikai“, – teigė G. Skaistė.

Socialdemokratų akiratyje – ir gyventojų pajamų mokestis. Bet čia paprastam žmogui suprasti sunkiau, neaiškūs ir mokesčio tarifai.

„Jeigu žmogaus pajamos didesnės, tai jo indėlis į bendrą valstybės raidą turi būti didesnis. Kalbama apie visas pajamas: ir iš darbo santykių, ir kitų pajamų“, – aiškino A. Sysas.

Buvusi valdžia mano, kad žingsnis geras, ir į biudžetą gali atnešti milijonus, bet gynybai reikia milijardų.

„Kiek mes esame vertinę, tai aukštų pajamų apmokestinimas ženklių pajamų į biudžetą negeneruotų, apie 60–70 mln. eurų“, – tęsė buvusi finansų ministrė.

Koalicijos partneriai „Nemuno Aušra“ pelno ir GPM didinimui nepritaria. Pastabų būta ir iš ekonomistų. Neteisinga darbo vietą susikūrusį prilyginti samdomam darbuotojui.

A. Sysas mano kitaip.

„Kai ateina senatvė, sako, palaukite, jų pensijos labai mažos, paimkite iš visų mokesčių mokėtojų, pridėkite jiems“, – sakė jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Verslą gąsdina ir ką slepia socialdemokratų lyderės žodžiai.

V. Blinkevičiūtė sako: pažeidžiamiausi darbuotojai beveik nepajus mokesčių pokyčių.

„Žodis „beveik“ dažnu atveju po savimi slepia, kad mokesčiai didės. Ir pažeidžiamiausia dalis, tikriausiai, yra mažiausia visuomenės dalis, nes jie ne ekonominės politikos dalis, jei socialinės politikos dalis“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Valdžios planuose – apmokestinti ir turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio prašo Briuselis. Nemokėti galėtų tik jei asmens turtas vertas iki 20 tūkst. Socialdemokratų partneriai – ne prieš.

„Didesnės vertės turtas turėtų būti apmokestintas, kuris dabar išskaidytas į keletą objektų“, – sakė A. Butkevičius.

Ko socdemai nesvarsto, tai didinti pridėtinės vertės mokesčio.

Nėra ambicijų surinkti tuos pačius pinigus efektyviau, pavyzdžiui, iš mokesčių vengėjų.

„Konkrečių priemonių, kurios padėtų surinkti iš šešėlio, šiandien negirdėti, kaip tik atvirkščiai siūloma didinti ribą grynųjų pinigų naudojimo, kas tik prisideda prie šešėlio skatinimo“, – sakė G. Skaistė.

„Tai čia jau ne Vyriausybės reikalas, tai yra mokesčių inspekcijos“, – patikino A. Sysas.

Mokesčių klausimus trečiadienį svarstys koalicinė taryba.