„Mirčių skaičius mažėja, ir tuo galime džiaugtis, pernai turėjome 565 mirtis, vyrų mirčių yra daugiau nei moterų kelis kartus, bendras rodiklis siekė apie 20 mirčių 100 tūkstančių gyventojų“, – per savižudybių problematikai skirtą konferenciją Seime pirmadienį sakė R. Ustinavičienė.
Pasak jos, nepaisant to, Lietuva pagal savižudybių skaičių lieka pirma tarp Europos valstybių ir tik 2019 metais lentelės viršuje buvo Lichtenšteinas, tačiau tai lėmė nykštukinis šios valstybės dydis, tais metais ten fiksuotos aštuonios savižudybės.
„Europoje jau ne pirmi metai mes esame pirmoje vietoje, ir tik 2019 metais, tai yra naujausi Eurostato duomenys, naujesnių nėra, buvome antroje vietoje. Tačiau mus aplenkė Lichtenšteinas, nykštukinė valstybė, taip nutiko, kad tais metais įvyko aštuonios savižudybės, ir iš tikrųjų mūsų padėtis yra prasčiausia Europoje“, – kalbėjo Higienos instituto specialistė.
Jos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje fiksuotos 565 savižudybės, nusižudė 126 moterys ir 439 vyrai, 2020 metais – 607 savižudybės (133 moterys ir 474 vyrai), 2019 metais – 658 savižudybės (119 moterų ir 539 vyrai). Prieš dešimtmetį – 2010 metais – Lietuvoje iš viso registruota 1018 savižudybių.
Specialistė taip pat pažymėjo, kad tikslus tikrasis savižudybių skaičius nėra žinomas, nes kartais jos „slepiasi“ po nelaimingais atsitikimais ir pan., šeimos prašymu gydytojai gali nurodyti kitą mirties priežasties kodą.
Iš tikrųjų mūsų padėtis yra prasčiausia Europoje.
„Susiduriame su problemomis nustatant tikrąjį savižudybių mastą, apie tai kalba ir kitos šalys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, savižudybės gali „slėptis“ po tokiais kodais kaip nelaimingi atsitikimai, nežinoma mirties priežastis. Šiais metais atliktas tyrimas parodė, kad daug mirtinų insulino perdozavimo atvejų iš tiesų buvo savižudybės“, – kalbėjo R. Ustinavičienė.
Pasak jos, mokslininkai nurodo skirtingas priežastis, kodėl savižudybės nuslepiamos oficialioje statistikoje – tai ir kultūriniai aspektai, šeimos įtaka.
„Buvo atliktas kokybinis tyrimas, kuriame šeimos gydytojas pasakė, kad, jo nuomone, didžiausia vertybė yra šeimos apsauga. Ir Lietuvoje turime tokių atvejų, kai šeimos prašymu įrašoma (kita priežastis), nes tai yra ir gėdos jausmas, ir tam tikri religiniai aspektai, kai neleidžia karsto įnešti į bažnyčią, jei žmogus nusižudo. Tai lemia, kad kartais savižudybė gali pasislėpti ir iki mūsų statistikos neatkeliauti“, – teigė specialistė.
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
Skubi pagalba | 112 |
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai