Tokia išvada skelbiama išnagrinėjus pirmąją bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar teisėtai žemesnės instancijos teismai išdavė leidimą iš tėvų paimti vaiką.

Pasak bylą nagrinėjusio teisėjo Gedimino Sagačio, žemesnės instancijos teismai neužtikrino vaiko ir tėvų procesinių teisių.

„Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija nutarė, kad šioje byloje nebuvo tinkamai užtikrintos vaiko ir tėvų procesinės teisės, todėl grąžino bylą nagrinėti iš naujo“, – pranešime cituojamas bylą nagrinėjęs teisėjas Gediminas Sagatys.

Į teismą dėl leidimo iš tėvų paimti vaiką kreipėsi Valstybė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir vaiką laikinai apgyvendino šeimos ir gerovės centre.

Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vaiką paimti iš tėvų leido. Šį sprendimą paliko galioti ir vaiko tėvo skundo sulaukęs apeliacinės instancijos teismas.

LAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas leido paimti vaiką iš tėvų, neinformavęs pačių tėvų apie teismo posėdį, o tai laikoma procesiniu pažeidimu.

„Tai nulėmė, kad jie neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų raštu“, – rašoma LAT pranešime.

Taip pat konstatuota, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neišklausė vaiko nuomonės ir ja nesirėmė, taip pat nenurodė to priežasties.

„Nesant duomenų, kad nagrinėjamoje byloje vaikas buvo įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimą, yra pagrindas konstatuoti tiek vaiko tėvų, tiek paties vaiko teisių pažeidimą“, – teigiama pranešime.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad apie pradėta teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai, taip pat turėtų būti išklausytas ir pats vaikas, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, įvertinta tėvų galimybė ginti savo teises savarankiškai.