KT ketvirtadienį pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja daugiau nei prieš dešimtmetį priimta Švietimo įstatymo nuostata, jog mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus.

Teismo taip pat prašoma įvertinti, ar Konstitucijos nuostatas atitinka daugiau nei prieš dešimtmetį Vyriausybės nutarimu patvirtintos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės, kurios apibrėžia kiekybinius kriterijus, lemiančius savivaldybių mokyklų reorganizavimą ar likvidavimą.

Pareiškėjų nuomone, Konstitucijai gali prieštarauti Švietimo įstatymo nuostata, kuria pavesta būtent Vyriausybei nustatyti bendruosius ir specialiuosius kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas.

Anot jų, Seimas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų visuomeninių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.

Prašydami įvertinti pačias Vyriausybės taisykles dėl mokyklų tinklo, pareiškėjai tvirtina, jog santykių, susijusių su savivaldybių mokyklų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu, reglamentavimas poįstatyminiu aktu „vertintinas kaip institucijos, priėmusios tokį aktą, veikimas viršijant įgaliojimus“.

Pažymima, kad taisyklėse nustatyti kriterijai, pavyzdžiui, mažiausias mokykloje, vienoje klasėje besimokančių mokinių skaičius, trečiųjų gimnazijos klasių skaičius, gali riboti savivaldybių savarankiškumą ir jų veiklos laisvę, taip pat ir teisę „spręsti dėl minėtų kriterijų neatitinkančių savivaldybių mokyklų reorganizavimo ar likvidavimo“.