„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie šį prisipažinimą ir dar vieną korupcijos atvejį diskutavo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė (toliau – M. L.), vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (toliau – S. M.), buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus (toliau – Ž. B.) ir Vilniaus universiteto kriminologas Gintautas Sakalauskas (toliau – G. S.).
– Prezidentas paragino Gintautą Palucką trauktis iš Seimo. Kaip tai vertinti?
– S. M.: Turėjome Seimo narių, kurie savo pareigas atlikinėjo iš kameros. Mano manymu, tai yra tiesiog pasityčiojimas iš rinkėjų.
Aš suprantu, kai žmogus yra specialusis liudytojas arba šiaip liudytojas – tai apskritai gali nieko nereikšti. Tačiau kai žmogui jau yra reiškiami įtarimai, bet kuriam politikui tai turėtų būti mažų mažiausiai politinės karjeros stabdis.
Jau nekalbu apie įstatymų leidybą, sprendimų priėmimą ar visų Lietuvos Respublikos piliečių gyvenimo reguliavimą.
– O kaip su nekaltumo prezumpcija?
– S. M.: Tai reiškia, kad tik teismas vykdo teisingumą. Kitaip tariant, Baudžiamojo kodekso kontekste pamatysime, ar asmuo yra kaltas, tik tada, kai pasibaigs visi teismai – pirmosios instancijos, apeliacinis ir kasacinis.
Politiko darbas yra gerokai svarbesnis nei kokios nors įmonės buhalterija ar kiti dalykai. Politikai tvarko mūsų visų pinigus, gyvenimus, leidžia įstatymus, bet sau atsakomybę taiko kitaip nei daugelis.
– Mindaugai, ar pažinojote verslininką, kuris, kaip teigia S. Malinauskas, apraizgęs dalį Seimo?
– M. L.: Ne, nepažinojau. Iki didesnio išviešinimo ir detalių paaiškėjimo neteko apie jį girdėti nei jo matyti.
Norėtųsi, kad apie tai pirmiausia kalbėtų teisėsaugos institucijos. Dabar turime komentuoti, išgirdę naujas pavardes ar susitikimų aplinkybes. Juk įvairių susitikimų gali būti su visais, ypač vykdant pareigas. Tačiau kokiomis aplinkybėmis, kas ir kokie klausimai buvo aptariami – labai svarbu, nes šešėlį mesti galima ant bet ko.
Šioje istorijoje po pirmųjų kratų praktiškai neturėjome jokios informacijos. Matėme tik politinio palankumo įvardijimą ir jokios papildomos informacijos.
Poros mėnesių laikotarpis buvo tam tikras vakuumas. Kitų istorijų atveju iškart būdavo daugiau ar mažiau aišku, kas kuo kaltinamas, greitai priimami atitinkami sprendimai ir reaguojama.
O šiuo atveju apie bylą girdime tik tiek, kad ji gali didėti, tačiau patys tokios informacijos neturime. Be jokios abejonės, norėtume turėti informaciją, į kurią būtų galima tinkamai reaguoti.
– Ar K. Starkevičiaus prisipažinimas paėmus 20 tūkst. kyšį jus nustebino?
– Ž. B.: Be jokios abejonės. Labiausiai nustebino tiesioginis kyšio priėmimas, apie kurį šiuo metu ir kalbama. Paprastai korupcijos atvejai būna rafinuotesni.
Norėčiau akcentuoti, kad Lietuvos teisėsauga dirba gerai, jeigu tokie atvejai tampa vieši. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tikrai galime džiaugtis: Lietuvos antikorupcinė sistema galėtų būti pavyzdys kitoms šalims.
Mes sugebame aptikti gerai maskuotus korupcijos atvejus ir teismui paruošti tiesioginius tokių nusikalstamų veikų įrodymus. Tai tikrai retas atvejis Europoje.
Tačiau per daug kliaujamės tuo, kad kova su korupcija bus įvykdyta teisėsaugos rankomis. Tai tas pats, lyg rūpindamiesi savo sveikata pasikliautume tik gydytojais.
Lietuvoje nematau sisteminės problemos pripažinimo ir veiksmų, kurie paprastai daromi susidūrus su reiškiniu, keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui.
– Kodėl tokiame aukštame lygyje žmonės ima kyšius ir kodėl vis dar turime tokių bukų kyšininkavimo atvejų?
– G. S.: Kriminologijoje žinoma anomijos teorija, anot kurios, žmogui visada trūksta 25 procentų: garbės, sveikatos, pripažinimo, pinigų ar dar kažko. Žmogus, skirtingai nei gyvūnas, neturi ribų. Jei jis turi namą, jam reikia kito namo. Jei turi ir jį, tada reikia jachtos ir taip toliau. Žmogiški siekiai yra neriboti.
Atvirai pasakius, ši istorija mane nustebino, nes iš korupcijos tyrimų žinome, kad maždaug 10 procentų Lietuvos gyventojų yra davę kyšį bent kartą per metus. Tai šimtai tūkstančių atvejų, tik, aišku, dauguma jų yra smulki korupcija. O čia – toks lygmuo: visa Augalininkystės tarnyba ir, akivaizdu, ilgą laiką vykdyta sisteminė korupcija. Tai stebina.
Pagal tą patį korupcijos suvokimo tyrimą matome, kad korupcijos šiek tiek mažėja. Kas veikia? Tikrai ne baudimas ar moralizavimas, o vadybiniai sprendimai – kai viskas yra skaidru, o svarbiose vietose dirba patikimi žmonės.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai